Operatyvioji atmintis, arba atsitiktinės prieigos atmintis, yra esminis bet kurio kompiuterio komponentas. Ji veikia kaip sistemos darbinė atmintis, suteikianti procesoriui greitą prieigą prie duomenų ir instrukcijų, kurie anksčiau buvo įkelti į atmintį. Operatyvioji atmintis leidžia programoms ir taikomosioms programoms greitai pasiekti informaciją, nereikalaujant kiekvieną kartą atidarius programą atlikti daug skaičiavimų reikalaujančių užduočių. Dėl to programos gali veikti greičiau ir efektyviau. Dėl to operatyvioji atmintis yra esminis bet kurios šiuolaikinės kompiuterinės sistemos komponentas. Ji ne tik leidžia greičiau vykdyti programas, bet ir suteikia papildomos vietos, kurioje galima saugoti svarbius duomenis. Be to, turint daugiau RAM, sistema gali vienu metu dirbti su keliomis programomis, todėl daugiaprogramė veikla tampa lengvesnė ir sklandesnė. Kadangi technologijos ir toliau tobulėja, tikimasi, kad didesnės operatyviosios atminties poreikis kompiuteriuose tik didės. Norint užtikrinti geriausią įmanomą našumą, būtina turėti pakankamai operatyviosios atminties – nuo žaidimų konsolių iki galingų darbo vietų ir serverių.
Apskritai, operatyvioji atmintis yra nepaprastai svarbus bet kurios kompiuterio sistemos komponentas. Ji ne tik leidžia programoms veikti greičiau ir efektyviau, bet ir suteikia papildomos vietos svarbiems duomenims saugoti. Kadangi technologijos nuolat tobulėja, norint užtikrinti geriausią įmanomą našumą, būtina turėti pakankamai operatyviosios atminties. Turint reikiamą kiekį operatyviosios atminties, kompiuteris gali veikti maksimaliu našumu, todėl tai yra pagrindinis bet kurio šiuolaikinio kompiuterio komponentas.
