Planšetinių kompiuterių gedimai
Planšetiniai kompiuteriai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – nuo darbo užduočių atlikimo iki pramogų ir bendravimo. Tačiau net ir patikimiausi įrenginiai anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais gedimais, kurie gali sukelti nemažai galvos skausmo. Dažnai nežinome, ar gedimą galime pašalinti patys, ar jau metas kreiptis į specialistus. Šiame straipsnyje apžvelgsiu dažniausiai pasitaikančius planšetinių kompiuterių gedimus, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Ekrano problemos – nuo įtrūkimų iki pikselių defektų
Ekranas yra viena pažeidžiamiausių planšetinio kompiuterio dalių. Statistika rodo, kad beveik 60% visų planšečių gedimų yra susiję būtent su ekranu. Dažniausiai pasitaikantys ekrano gedimai:
- Įtrūkęs ekranas – klasikinė problema, dažniausiai atsirandanti po kritimo ar smūgio. Įdomu tai, kad net ir nedidelis įtrūkimas ilgainiui gali plisti ir pažeisti lietimui jautrų sluoksnį.
- Pikselių defektai – „mirusių” arba „įstrigusių” pikselių atsiradimas. Mirusieji visada lieka juodi, o įstrigusieji užstringa vienoje spalvoje.
- Liečiamo paviršiaus sutrikimai – kai ekranas rodo vaizdą, bet nereaguoja į prisilietimus arba reaguoja netiksliai.
- Ekrano mirgėjimas – dažniausiai signalizuoja apie jungiamųjų kabelių problemas arba programinės įrangos nesklandumus.
Jei pastebėjote įtrūkimą, pirmiausia apsaugokite ekraną nuo tolesnio pažeidimo – užklijuokite apsauginę plėvelę. Pikselių defektus kartais galima ištaisyti naudojant specialias programėles, kurios „pažadina” įstrigusius pikselius keisdamos jų spalvas. Tačiau rimtesni ekrano gedimai paprastai reikalauja profesionalaus remonto.
Baterijos kaprizai – trumpėjantis veikimo laikas ir perkaitimas
Baterijos problemos – antra pagal dažnumą planšetinių kompiuterių gedimų kategorija. Jų simptomai ir priežastys:
Greitas išsikrovimas – jei pastebėjote, kad planšetė, kuri anksčiau veikdavo visą dieną, dabar išsikrauna per kelias valandas, tai aiškus baterijos degradacijos ženklas. Ličio jonų baterijos natūraliai praranda talpą po 300-500 įkrovimo ciklų.
Netikėtas išsijungimas – kai planšetė išsijungia dar rodydama, pavyzdžiui, 30% baterijos įkrovos, tai rodo, kad baterijos valdiklis neteisingai nustato likusį energijos kiekį.
Перегрів – jei planšetė stipriai kaista net atliekant paprastas užduotis, tai gali būti ženklas, kad baterija yra pažeista. Ypač pavojinga, jei pastebite, kad baterija išsipūtusi – tokiu atveju nedelsdami nutraukite įrenginio naudojimą.
Baterijos tarnavimo laiką galite prailginti laikydamiesi kelių taisyklių: venkite pilno išsikrovimo, stenkitės palaikyti įkrovą tarp 20% ir 80%, nenaudokite planšetės intensyviai, kai ji kraunasi, ir nelaikykite jos aukštoje temperatūroje. Deja, baterijos keitimas dažniausiai reikalauja specialisto įsikišimo, ypač naujesnių modelių planšetėse, kur baterijos yra klijuojamos prie korpuso.
Lėtas veikimas ir „užstrigimas” – kai kantrybė senka greičiau nei baterija
Lėtas planšetės veikimas gali sugadinti net geriausią dieną. Ši problema dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių:
Perpildyta atmintis – kai vidinė atmintis užpildyta daugiau nei 90%, įrenginys pradeda žymiai lėčiau veikti. Ištrinkite nereikalingas programėles ir failus arba perkelkite juos į išorinę atmintį.
Per daug foninių procesų – dauguma programėlių turi tendenciją pasilikti veikti fone, naudodamos procesorių ir RAM atmintį. Reguliariai uždarykite nenaudojamas programėles per užduočių tvarkyklę.
Programinės įrangos konfliktai – kartais po atnaujinimų atsiranda nesuderinamumų tarp skirtingų programėlių ar sistemos komponentų. Tokiu atveju gali padėti planšetės perkrovimas arba probleminės programėlės pašalinimas.
Aparatinės įrangos apribojimai – senesnės planšetės tiesiog nebesusidoroja su naujausiomis programėlėmis ir operacinėmis sistemomis. Jei jūsų planšetė senesnė nei 4-5 metai, gali būti, kad atėjo laikas ją atnaujinti.
Norint išspręsti lėto veikimo problemas, pirmiausia pabandykite išvalyti laikiną atmintį (cache), pašalinti nenaudojamas programėles ir atnaujinti operacinę sistemą. Jei tai nepadeda, kartais gali prireikti atstatyti gamyklinius parametrus, tačiau prieš tai būtinai pasidarykite svarbių duomenų atsargines kopijas.
Jungtys ir mygtukai – smulkūs, bet esminiai elementai
Krovimo jungtys ir fiziniai mygtukai dažnai tampa silpnąja planšečių grandimi:
Krovimo jungties problemos – dėl nuolatinio naudojimo mikro USB ar USB-C jungtys gali atsilaisvinti, sulūžti ar užsiteršti. Jei pastebite, kad įkroviklis sunkiai laikosi lizde arba įkrovimas vyksta tik tam tikru kampu laikant laidą, tai signalas, kad jungtis nusidėvėjusi.
Mygtukų gedimai – įjungimo, garso reguliavimo ar „Home” mygtukai dėl mechaninio nusidėvėjimo gali pradėti strigti arba visai nereaguoti. Tai ypač dažna problema senesniuose įrenginiuose.
Krovimo jungties problemas kartais galima išspręsti atsargiai išvalant jungtį su suspaustu oru arba labai plonu mediniu ar plastikiniu įrankiu (niekada nenaudokite metalinių daiktų!). Mygtukų problemas laikinai galima apeiti naudojant programinės įrangos alternatyvas – pavyzdžiui, virtualius mygtukus ekrane. Tačiau ilgalaikiam sprendimui dažniausiai reikia keisti sugedusias dalis.
Programinės įrangos sutrikimai – kai kaltas ne aparatas
Ne visi planšečių gedimai yra susiję su aparatine įranga. Dažnai problemos kyla dėl programinės įrangos sutrikimų:
Sistemos „užstrigimas” – kai planšetė užstringa paleidimo metu arba nuolat persikrauna. Šią problemą dažniausiai sukelia sugadinti sistemos failai arba nesėkmingi atnaujinimai.
Programėlių nesuderinimas – kai tam tikros programėlės nuolat „lūžta” arba veikia nestabiliai. Tai gali būti susiję su programėlės nesuderinamumu su jūsų planšetės operacine sistema.
Virusai ir kenkėjiškos programos – nors planšetės mažiau pažeidžiamos virusams nei kompiuteriai, tačiau vis tiek gali užsikrėsti kenkėjiškomis programomis, ypač jei diegiate programėles iš nepatikimų šaltinių.
Programinės įrangos problemas dažnai galima išspręsti atnaujinant operacinę sistemą, pašalinant ir iš naujo įdiegiant problematiškas programėles arba, kraštutiniais atvejais, atkuriant gamyklinius nustatymus. Jei planšetė visiškai nebeįsijungia, gali tekti naudoti gamintojo siūlomus atkūrimo įrankius, kurie dažniausiai reikalauja prijungti planšetę prie kompiuterio.
Drėgmės ir perkaitimo žala – nematomos, bet pavojingos grėsmės
Drėgmė ir perkaitimas yra du didžiausi elektronikos priešai, galintys sukelti sunkiai pastebimus, bet rimtus gedimus:
Drėgmės pažeidimai – net ir nedidelis kiekis drėgmės gali sukelti trumpąjį jungimą ar koroziją planšetės viduje. Pažeidimų simptomai gali pasireikšti iš karto arba po kelių dienų ar net savaičių.
Perkaitimo problemos – nuolatinis planšetės veikimas aukštoje temperatūroje gali sutrumpinti jos tarnavimo laiką ir sukelti įvairius gedimus. Perkaitimas ypač pavojingas baterijai ir procesoriui.
Jei planšetė buvo paveikta drėgmės, pirmiausia ją išjunkite, išimkite bateriją (jei įmanoma) ir leiskite visiškai išdžiūti bent 48 valandas. Nenaudokite plaukų džiovintuvo ar kitų šilumos šaltinių! Ryžiai nėra efektyvi priemonė drėgmei pašalinti – tai mitas. Geriau naudokite silikagelio paketėlius arba specialias drėgmės surinkimo priemones.
Norėdami išvengti perkaitimo, nenaudokite planšetės tiesioginiuose saulės spinduliuose, nelaikykite jos uždarose erdvėse (pvz., po pagalve) ir nenaudokite intensyvių programėlių (žaidimų, vaizdo redagavimo) ilgą laiką be pertraukų.
Kada taisyti patiems, o kada kreiptis į specialistus?
Susidūrus su planšetės gedimu, kyla natūralus klausimas – ar galiu sutaisyti pats, ar jau reikia profesionalios pagalbos?
Galite bandyti taisyti patys:
- Programinės įrangos problemas – atnaujinimai, gamyklinių nustatymų atkūrimas
- Nedidelius jungtų užteršimus – atsargus valymas
- Lėto veikimo problemas – atminties valymas, nereikalingų programėlių šalinimas
- Apsauginių ekrano stiklų keitimą
Geriau kreipkitės į specialistus:
- Ekrano keitimą – tai reikalauja specialių įrankių ir įgūdžių
- Baterijos keitimą – ypač naujesnėse planšetėse, kur baterijos įklijuotos
- Motininės plokštės gedimus – reikalauja mikrolitavimo įgūdžių
- Po kontakto su vandeniu – reikalingas profesionalus valymas ir patikra
Prieš nešdami planšetę į servisą, pasidomėkite garantijos sąlygomis – kai kurie gedimai gali būti taisomi nemokamai. Taip pat verta palyginti remonto kainą su naujo įrenginio įsigijimu – jei planšetė senesnė nei 3-4 metai ir reikalauja brangaus remonto, kartais ekonomiškiau įsigyti naują modelį.
Skaitmeninių bendrakeleivių ilgaamžiškumo receptas
Planšetiniai kompiuteriai tapo mūsų kasdieniais bendrakeleiviais, todėl natūralu, kad norime, jog jie tarnautų kuo ilgiau ir patikimiau. Nors gedimų išvengti neįmanoma, tačiau galime ženkliai sumažinti jų tikimybę ir atitolinti tą momentą, kai teks atsisveikinti su pamėgtu įrenginiu.
Prevencija visada pigesnė nei gydymas – ši taisyklė galioja ne tik medicinoje, bet ir elektronikos pasaulyje. Reguliariai valykite savo planšetę nuo dulkių, naudokite kokybiškas apsaugines priemones, venkite ekstremalių temperatūrų ir atsakingai elgitės su programine įranga. Stebėkite įspėjamuosius ženklus – sulėtėjusį veikimą, neįprastus garsus ar perkaitimą – ir reaguokite į juos nelaukdami, kol problema taps kritiška.
Galiausiai, vertėtų prisiminti, kad net ir geriausiai prižiūrimas įrenginys turi savo tarnavimo laiką. Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, ir kartais naujų modelių įsigijimas yra ne tik ekonomiškai pagrįstas, bet ir atveria naujas galimybes. Tačiau kol jūsų planšetė dar pajėgi atlikti jums reikalingas funkcijas, protinga priežiūra gali padėti išvengti daugelio šiame straipsnyje aptartų gedimų ir užtikrinti sklandų kasdienį naudojimą.
Juk galiausiai, planšetė – tai tik įrankis, padedantis mums būti produktyvesniems, labiau informuotiems ir geriau praleidžiantiems laiką. O geras meistras visada rūpinasi savo įrankiais.