Nuo kineskopu iki išmaniųjų ekranų: televizorių smegenų metamorfozė
Prisimenu, kaip vaikystėje televizorių įjungdavome paspausdami fizinį mygtuką, o kanalus keisdavome sukdami rankenėlę. Tuomet televizorius buvo tiesiog „kvailas” ekranas, priimantis signalą ir jį atvaizduojantis. Šiandien gi, mūsų svetainėse stovi mažos kompiuterinės sistemos, kurios ne tik rodo vaizdą, bet ir siūlo programėles, žaidimus, naršyklę ir daugybę kitų funkcijų. Šis pokytis įvyko per palyginti trumpą laiką, tačiau kelias nuo paprastų elektroninių schemų iki sudėtingų operacinių sistemų buvo ilgas ir vingiuotas.
Televizorių operacinės sistemos tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau daugelis net nesusimąsto, kaip jos veikia ir kokią evoliuciją patyrė. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip keitėsi televizorių „smegenys” – nuo paprastų mikrokontrolerių iki šiuolaikinių daugiaplatformių operacinių sistemų, kurios transformavo televizorius į namų pramogų centrus.
Priešistorė: kai televizoriai dar neturėjo OS
Iki 2000-ųjų pradžios televizoriai buvo paprasti įrenginiai su minimalia elektronika. Jie turėjo mikrokontrolerį, kuris vykdė bazines funkcijas: įjungimą/išjungimą, garso reguliavimą, kanalų keitimą. Šie mikrokontroleriai veikė pagal gamykloje įrašytą programinį kodą, kurio vartotojas negalėjo atnaujinti ar modifikuoti.
Pirmieji „protingesni” televizoriai pasirodė su teletext technologija – tai buvo paprastas informacijos perdavimo būdas per televizijos signalą. Vartotojai galėjo peržiūrėti tekstinę informaciją, tokią kaip naujienos ar orų prognozės, naudodamiesi nuotolinio valdymo pulteliu. Tai buvo pirmas žingsnis link interaktyvumo, tačiau dar toli nuo tikros operacinės sistemos.
Įdomu tai, kad šiuo laikotarpiu televizorių gamintojai dažnai kūrė savo uždarus sprendimus, o programinė įranga buvo laikoma tik pagalbiniu elementu, o ne pagrindiniu produkto privalumu. Pirkėjai rinkosi televizorius pagal ekrano dydį, vaizdo kokybę ir kainą – niekas neklausė, kokia operacinė sistema jame veikia, nes tokios sąvokos paprasčiausiai nebuvo.
Pirmieji išmanieji televizoriai: nuosavų OS era
Apie 2007-2010 metus rinkoje pradėjo rodytis pirmieji tikri išmanieji televizoriai. Šis laikotarpis sutapo su išmaniųjų telefonų revoliucija, kai Apple pristatė iPhone, o Google – Android OS. Televizorių gamintojai suprato, kad jų produktai taip pat gali tapti išmaniais.
Samsung buvo vienas pirmųjų, pradėjęs diegti savo sukurtą operacinę sistemą, pavadintą „Smart TV”. Ji buvo paremta Linux branduoliu ir leido naudotis paprastomis programėlėmis, tokiomis kaip YouTube ar Netflix. LG kūrė savo NetCast platformą, kuri vėliau evoliucionavo į webOS. Sony eksperimentavo su Google TV, o vėliau sukūrė savo Sony Entertainment Network.
Šios ankstyvosios OS pasižymėjo keliomis bendromis savybėmis:
- Lėtas ir dažnai nepatogus vartotojo sąsajos veikimas
- Ribotas programėlių pasirinkimas
- Prastas suderinamumas su išoriniais įrenginiais
- Reti programinės įrangos atnaujinimai
- Skirtingos vartotojo patirtys tarp skirtingų gamintojų
Nepaisant trūkumų, šis laikotarpis buvo lemiamas – televizoriai tapo daugiau nei tik vaizdo rodymo įrenginiai. Jie pradėjo jungtis prie interneto, leisti žiūrėti vaizdo turinį pagal poreikį ir net naršyti internete. Tai buvo revoliucinis pokytis, kuris pakeitė mūsų televizorių naudojimo įpročius.
Platformų konsolidacija: didieji žaidėjai perima rinką
2013-2015 metais tapo aišku, kad kurti nuosavą televizoriaus OS yra brangu ir sudėtinga. Mažesni gamintojai negalėjo konkuruoti su technologijų gigantais, todėl prasidėjo platformų konsolidacija. Išryškėjo kelios pagrindinės kryptys:
Android TV / Google TV – Google platformos versija, pritaikyta televizoriams, tapo populiariu pasirinkimu tarp daugelio gamintojų, tokių kaip Sony, Philips, Sharp ir TCL. Ji siūlė prieigą prie Google Play parduotuvės, „Chromecast” funkcionalumą ir Google paieškos integraciją.
webOS – LG įsigijo šią platformą iš HP ir transformavo ją į vieną geriausių televizorių operacinių sistemų. Jos skiriamasis bruožas – intuityvus „Magic Remote” pultelis ir lengvai naudojama vartotojo sąsaja su „kortų” sistema.
Tizen – Samsung sukūrė šią OS ne tik televizoriams, bet ir kitiems išmaniesiems įrenginiams. Ji pakeitė ankstesnę „Smart TV” platformą ir tapo viena populiariausių pasaulyje dėl Samsung televizorių rinkos dalies.
Roku TV – Roku, anksčiau gaminusi tik priedėlius, pradėjo licencijuoti savo OS televizorių gamintojams. Šiandien Roku OS naudoja TCL, Hisense ir kiti gamintojai, ypač Šiaurės Amerikos rinkoje.
Fire TV – Amazon sukūrė savo platformą, kuri pradžioje buvo naudojama tik jų priedėliuose, bet vėliau buvo integruota į televizorius, pagamintus Toshiba ir Insignia.
Šis konsolidacijos laikotarpis atnešė daug naudos vartotojams: programėlių ekosistemos išsiplėtė, vartotojo sąsajos tapo intuityvesnės, o reguliarūs atnaujinimai užtikrino naujų funkcijų ir saugumo pataisymų diegimą.
Šiuolaikinės televizorių OS: išmanūs namai ir dirbtinis intelektas
Nuo 2018 metų televizorių operacinės sistemos tapo dar labiau integruotos į išmaniųjų namų ekosistemas. Balso asistentai, tokie kaip Google Assistant, Amazon Alexa ir Samsung Bixby, tapo standartine funkcija. Vartotojai dabar gali valdyti ne tik televizorių, bet ir kitus namų įrenginius balso komandomis.
Šiuolaikinės televizorių OS pasižymi šiomis savybėmis:
- Dirbtinio intelekto algoritmai, kurie rekomenduoja turinį pagal žiūrėjimo įpročius
- Automatinis vaizdo ir garso nustatymų optimizavimas pagal žiūrimą turinį
- Kelių vartotojų profiliai su asmeniniais nustatymais
- Išplėstinės žaidimų funkcijos, tokios kaip mažas vėlavimas ir VRR (Variable Refresh Rate)
- Namų automatizacijos valdymo centras su išmaniųjų įrenginių kontrole
- Vaizdo konferencijų galimybės su integruotomis kameromis arba per išorinius įrenginius
Įdomu pastebėti, kad skirtingos OS dabar konkuruoja ne tiek funkcionalumu, kiek ekosistemos integracijos galimybėmis. Pavyzdžiui, jei naudojate Android telefoną, Android TV suteiks sklandesnę integraciją. Apple vartotojams Apple TV 4K su tvOS siūlo geriausią patirtį, o Samsung Galaxy telefonų savininkai gaus papildomų funkcijų naudodami Tizen OS televizorių.
Privatumo iššūkiai: kai televizorius stebi tave
Su didėjančiu televizorių išmanumu atsirado ir naujų privatumo bei saugumo problemų. Šiuolaikiniai televizoriai renka daug duomenų apie vartotojų įpročius: ką žiūrite, kada žiūrite, kokias programėles naudojate. Kai kurie televizoriai net turi funkcijas, vadinamas ACR (Automatic Content Recognition), kurios atpažįsta ekrane rodomą turinį ir siunčia šiuos duomenis gamintojams.
2017 metais WikiLeaks paviešino dokumentus, atskleidžiančius, kad kai kurie išmanieji televizoriai gali būti naudojami šnipinėjimui. Nors tai sukėlė daug diskusijų, problema išlieka aktuali – televizoriai tapo duomenų rinkimo įrankiais, o gamintojai šiuos duomenis parduoda reklamuotojams.
Kaip apsisaugoti? Štai keletas praktinių patarimų:
- Peržiūrėkite ir išjunkite „išmaniojo turinio stebėjimo” funkcijas televizoriaus nustatymuose
- Apribokite mikrofono prieigą, kai jo nenaudojate
- Reguliariai atnaujinkite televizoriaus programinę įrangą, kad užkirstumėte kelią saugumo spragoms
- Apsvarstykite galimybę naudoti išorinį priedėlį vietoj televizoriaus integruotos OS, jei privatumas jums yra prioritetas
- Perskaitykite privatumo politiką prieš sutikdami su sąlygomis (taip, žinau, kad niekas to nedaro, bet tai svarbu!)
Privatumo klausimai tampa vis aktualesni, ypač ES, kur BDAR (GDPR) reglamentas reikalauja didesnio skaidrumo iš gamintojų. Tai verčia televizorių gamintojus keisti savo duomenų rinkimo praktikas ir suteikti vartotojams daugiau kontrolės.
Ateities televizorių OS: už ekrano ribų
Kur link juda televizorių operacinės sistemos? Galime išskirti keletą aiškių tendencijų:
Modulinė architektūra – Naujausi televizoriai, tokie kaip Samsung „The Frame” ar LG „OLED Evo”, jau dabar siūlo atnaujinamus modulius. Ateityje galėsime atnaujinti ne tik programinę įrangą, bet ir aparatinę dalį, pakeisdami „smegenų” modulį ir išlaikydami tą patį ekraną.
Debesų kompiuterija – Vis daugiau funkcijų perkeliama į debesis. Tai leidžia net senesniems televizoriams su ribota aparatine įranga naudotis naujomis funkcijomis, nes apdorojimas vyksta serveriuose, o ne pačiame televizoriuje.
Decentralizuota televizija – Blockchain technologijos gali pakeisti turinio platinimo modelius, leidžiant kūrėjams tiesiogiai pasiekti žiūrovus be tarpininkų. Kai kurie startupai jau eksperimentuoja su decentralizuotomis vaizdo platformomis, kurios gali būti integruotos į būsimas televizorių OS.
Išplėstinė ir virtuali realybė – Televizoriai taps langais į išplėstinės realybės pasaulį. Jau dabar matome bandymus integruoti AR funkcijas į televizorius, pavyzdžiui, sporto rungtynių metu rodant papildomą statistiką ar leidžiant „išplėsti” ekraną už jo fizinių ribų.
Viena įdomiausių tendencijų – televizorių OS ir išmaniųjų namų OS susiliejimas. Ateityje televizorius gali tapti tiesiog dar vienu išmaniųjų namų operacinės sistemos ekranu, o ne atskiru įrenginiu su savo OS. Tai matome Amazon ir Google strategijose, kur Echo Show ir Nest Hub įrenginiai jau dabar veikia kaip maži išmanūs ekranai su panašiomis funkcijomis kaip televizoriai.
Skaitmeninis židinys: kaip išsirinkti tinkamiausią OS savo namams
Televizoriai tapo mūsų namų skaitmeniniais židiniais – vietomis, aplink kurias susiburia šeima. Todėl operacinės sistemos pasirinkimas tampa vis svarbesniu sprendimu. Štai keletas patarimų, į ką atkreipti dėmesį renkantis televizorių pagal jo OS:
1. Įvertinkite savo ekosistemą – Jei jau naudojate Apple įrenginius, Apple TV su tvOS suteiks geriausią integraciją. Android telefonų naudotojams geriau rinktis Android TV/Google TV. Samsung telefonų savininkams Tizen OS suteiks papildomų funkcijų.
2. Atsižvelkite į atnaujinimų politiką – Paklauskite pardavėjo arba paieškokite informacijos internete, kiek laiko gamintojas teikia programinės įrangos atnaujinimus. Kai kurie gamintojai atnaujina savo televizorius 2-3 metus, kiti – iki 5 metų ar ilgiau.
3. Patikrinkite programėlių parduotuvę – Įsitikinkite, kad visos jums svarbios programėlės (Netflix, YouTube, vietiniai transliuotojai) yra prieinamos pasirinktoje OS. Kai kurios platformos turi ribotą programėlių pasirinkimą.
4. Išbandykite vartotojo sąsają – Prieš pirkdami, pabandykite pasinaudoti televizoriumi parduotuvėje. Skirtingos OS turi skirtingus navigacijos principus – vienoms reikia daug mygtukų paspaudimų, kitos siūlo balso valdymą ar gestų kontrolę.
5. Pagalvokite apie alternatyvas – Jei jums nepatinka jokia integruota OS, visada galite naudoti išorinį priedėlį (Apple TV, Nvidia Shield, Chromecast, Roku). Tai suteikia lankstumą ir leidžia atnaujinti „smegenis” nekeičiant viso televizoriaus.
Televizorių operacinių sistemų evoliucija atspindi platesnį technologijų vystymąsi – nuo paprastų, specializuotų įrenginių iki universalių, daugialypių platformų. Šiandien televizorius yra ne tik pramogų šaltinis, bet ir išmaniųjų namų valdymo centras, komunikacijos įrankis ir net darbo stotis. Ateityje riba tarp televizoriaus, kompiuterio ir išmaniųjų namų centro taps dar labiau neaiški, o operacinės sistemos bus tas klijuojantis elementas, kuris sujungs visas šias funkcijas į vientisą patirtį.
Galbūt po dešimtmečio juoksimės iš to, kad kažkada televizorių ir kompiuterį laikėme skirtingais įrenginiais – lygiai taip, kaip dabar stebimės, prisimindami laikus, kai televizoriai neturėjo interneto ryšio. Viena aišku – televizorių OS evoliucija dar tik įsibėgėja, o mes esame šios kelionės liudininkai ir dalyviai.