Skaitmeninės revoliucijos užkulisiai: low-code sprendimų atsiradimas
Kai prieš keletą dešimtmečių kompiuteriai pradėjo keisti mūsų kasdienybę, programavimas buvo tarsi slapta kalba, suprantama tik nedideliam išrinktųjų ratui. Kiekviena eilutė kodo reikalavo gilių techninių žinių, o programuotojai tapo savotiškais šiuolaikiniais burtininkais, gebančiais sukurti tai, kas paprastam mirtingajam atrodė neįmanoma. Tačiau kaip ir visos technologijos, programavimas nuėjo ilgą evoliucijos kelią.
Low-code platformų atsiradimas nebuvo staigus šuolis, o veikiau natūrali programavimo įrankių evoliucijos dalis. Prisiminkime Visual Basic ar Delphi – jau tuomet buvo bandoma supaprastinti programų kūrimo procesą. Šiandien low-code platformos tapo dar vienu žingsniu link demokratizuoto programavimo, kur techninės žinios nėra būtina sąlyga norint sukurti funkcionalią programinę įrangą.
Pasak „Gartner” tyrimų, iki 2024 metų net 65% visų programinės įrangos sprendimų bus sukurti naudojant low-code arba no-code platformas. Tai milžiniškas pokytis, verčiantis susimąstyti tiek programuotojus, tiek verslo atstovus. Ar tikrai artėja era, kai kodavimas taps nišine veikla?
Kas slypi po „low-code” terminu: galimybės ir apribojimai
Low-code platformos – tai programinės įrangos kūrimo aplinkos, leidžiančios kurti programas su minimaliu rankinio kodavimo poreikiu. Vietoj tradicinio programavimo, kur kiekviena funkcija turi būti aprašyta kodo eilutėmis, low-code platformose naudojami vizualūs elementai, „tempk ir padėk” (drag-and-drop) sąsajos ir iš anksto sukurti komponentai.
Populiariausios low-code platformos šiandien – „Microsoft Power Apps”, „Outsystems”, „Mendix”, „Appian” ir „Bubble”. Kiekviena jų siūlo skirtingus privalumus ir orientuojasi į skirtingus vartotojų segmentus.
Tačiau būtų klaidinga manyti, kad low-code platformos yra universalus sprendimas visiems programinės įrangos kūrimo iššūkiams. Jos turi aiškius apribojimus:
- Pritaikomumas – nors platformos siūlo įvairius šablonus ir komponentus, sudėtingesni, unikalūs sprendimai gali būti sunkiai įgyvendinami
- Našumas – didelės apkrovos sistemoms low-code sprendimai ne visada užtikrina reikiamą greitį
- Integracijos galimybės – sujungimas su senesnėmis sistemomis ar specifiniais API gali tapti iššūkiu
- Priklausomybė nuo platformos – sukūrus sprendimą vienoje platformoje, perkelti jį į kitą gali būti sudėtinga arba neįmanoma
Vienas iš didžiausių low-code platformų privalumų – greitis. Tai, kas tradiciškai užtruktų mėnesius, dabar gali būti sukurta per savaites ar net dienas. Lietuvos įmonė „Tesonet” 2021 metais pasidalino atvejo analize, kur vidinis įrankis, kuriam sukurti būtų prireikę 3-4 mėnesių, naudojant low-code platformą buvo realizuotas per 3 savaites.
Verslo perspektyva: kodėl įmonės renkasi low-code?
Verslo pasaulyje laikas ir pinigai dažnai eina koja kojon. Low-code platformos siūlo patrauklų vertės pasiūlymą – greitesnį produkto pateikimą rinkai (time-to-market) ir mažesnes pradinės investicijos išlaidas. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios negali sau leisti išlaikyti didelės programuotojų komandos, tai tampa ypač aktualu.
Štai keletas priežasčių, kodėl verslas vis dažniau atsigręžia į low-code sprendimus:
- Greitesnis produkto vystymas – nuo idėjos iki veikiančio produkto per žymiai trumpesnį laiką
- Mažesnės išlaidos – nereikia samdyti didelio skaičiaus aukštos kvalifikacijos programuotojų
- Lankstumas – galimybė greitai adaptuoti sprendimus prie besikeičiančių verslo poreikių
- Įgalinimas – verslo procesų ekspertai gali patys kurti ar modifikuoti sistemas
„Mūsų įmonėje low-code platforma leido marketingo skyriui sukurti klientų lojalumo programos valdymo sistemą be IT skyriaus pagalbos. Tai, kas anksčiau būtų užtrukę mėnesius derinant reikalavimus ir laukiant eilėje IT prioritetų sąraše, buvo įgyvendinta per kelias savaites,” – dalijasi patirtimi Tomas Ramanauskas, vidutinio dydžio Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo IT vadovas.
Tačiau verslo vadovai turėtų nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje low-code sprendimai gali turėti ir paslėptų kaštų – licencijų mokesčiai, platformos apribojimai augant verslui, integracijos su kitomis sistemomis iššūkiai.
Programuotojų dilema: egzistencinė grėsmė ar naujos galimybės?
„Ar low-code platformos atims mano darbą?” – šis klausimas neramina daugelį programuotojų, ypač karjeros pradžioje esančius specialistus. Tačiau istorija rodo, kad technologijų evoliucija retai visiškai pakeičia profesiją – dažniau ji ją transformuoja.
Prisiminkime, kad panašūs nuogąstavimai kilo ir dėl kitų technologinių pokyčių:
- Asemblerio kalbos atsiradimas nekėlė grėsmės mašininio kodo programuotojams
- C++ ir Java neatėmė darbo asemblerio programuotojams
- Objektinis programavimas nepakeitė procedūrinio
Kiekvienas technologinis šuolis atnešė naujų galimybių ir specializacijų. Low-code platformos veikiau keičia programuotojo vaidmenį, nei jį eliminuoja. Atsiranda poreikis specialistams, kurie:
- Kuria ir tobulina pačias low-code platformas
- Integruoja low-code sprendimus su tradicinėmis sistemomis
- Praplečia low-code platformų galimybes kuriant papildinius ir komponentus
- Konsultuoja verslo atstovus dėl tinkamiausių architektūrinių sprendimų
„Kai pradėjome naudoti low-code platformą, maniau, kad dalis mano komandos taps nereikalinga. Tačiau realybėje įvyko priešingai – programuotojai tapo dar vertingesni, nes galėjo koncentruotis į sudėtingesnius uždavinius, o paprastesnius sprendė verslo analitikai,” – pasakoja Marius Žilėnas, finansinių technologijų startuolio CTO.
Hibridinis ateities modelis: bendradarbiavimo era
Labiausiai tikėtinas ateities scenarijus nėra vienos ar kitos paradigmos triumfas, o veikiau hibridinis modelis, kur low-code platformos ir tradicinis programavimas koegzistuoja ir papildo vienas kitą.
Šiame modelyje galima įžvelgti aiškų darbo pasidalijimą:
- Low-code platformos – puikiai tinka vidiniams įrankiams, prototipams, standartizuotiems verslo procesams, kur greitis ir lankstumas yra svarbiausi
- Tradicinis programavimas – išlieka nepakeičiamas kuriant sudėtingas sistemas, optimizuojant našumą, kuriant unikalius algoritmus ir sprendžiant nestandartines problemas
Įdomu pastebėti, kad net ir pačios low-code platformos dažnai siūlo galimybę „pralaužti” vizualios aplinkos ribas ir įterpti tradicinį kodą sudėtingesnėms funkcijoms. Tai rodo, kad net platformų kūrėjai supranta abiejų metodų privalumus ir trūkumus.
Lietuvos kontekste matome, kad didžiosios įmonės jau eksperimentuoja su hibridiniu modeliu. Pavyzdžiui, vienas didžiausių šalies bankų naudoja low-code platformą vidiniams procesams automatizuoti, tačiau pagrindinės bankinės sistemos ir toliau kuriamos tradiciniais metodais.
Praktiniai patarimai: kaip pasirinkti tinkamą kelią?
Ar jūsų organizacijai verta investuoti į low-code platformas? Štai keli praktiniai patarimai, padėsiantys apsispręsti:
- Įvertinkite projekto sudėtingumą – jei kuriate unikalų produktą su specifiniais reikalavimais, tradicinis programavimas gali būti tinkamesnis. Jei reikia greitai sukurti vidutinio sudėtingumo sistemą, low-code gali būti puikus pasirinkimas.
- Apskaičiuokite ilgalaikes išlaidas – neapsiribokite tik pradinėmis investicijomis. Įvertinkite licencijų mokesčius, plėtros galimybes, integracijos kaštus.
- Įvertinkite komandos kompetencijas – jei turite stiprią programuotojų komandą, galbūt verta išnaudoti jų potencialą. Jei technologinės kompetencijos ribotos, low-code gali būti išeitis.
- Pradėkite nuo nedidelio projekto – prieš diegdami low-code platformą visoje organizacijoje, išbandykite ją mažesniame projekte.
- Numatykite augimo scenarijų – pagalvokite, kaip jūsų sprendimas veiks po 3-5 metų, kai verslas išaugs.
Praktinė rekomendacija Lietuvos įmonėms – pradėkite nuo hibridinio modelio. Identifikuokite procesus, kuriuos galima greitai optimizuoti naudojant low-code (pavyzdžiui, vidiniai darbo laiko apskaitos įrankiai, užsakymų valdymo sistemos), ir palikite kritines sistemas tradiciniam programavimui.
Žvilgsnis į horizontą: programavimo demokratizacijos pasekmės
Low-code platformų populiarėjimas yra dalis platesnio technologijų demokratizacijos proceso. Kaip spausdinimo presas kadaise demokratizavo žinių sklaidą, o socialiniai tinklai – medijos kūrimą, taip low-code platformos demokratizuoja programinės įrangos kūrimą.
Ši demokratizacija neišvengiamai keičia darbo rinką ir kompetencijų poreikį. Ateityje galime tikėtis:
- Didesnio skaičiaus „pilkosios zonos” specialistų, kurie nėra profesionalūs programuotojai, bet geba kurti ir modifikuoti sistemas
- Tradicinių programuotojų specializacijos į sudėtingesnes sritis – dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi, kibernetinį saugumą
- Naujų hibridinių rolių atsiradimo – low-code architektų, platformų konsultantų, sprendimų integruotojų
Lietuvos kontekste, kur IT sektorius yra vienas iš ekonomikos variklių, šie pokyčiai ypač svarbūs. Mūsų programuotojai, kurie ilgai buvo vertinami dėl aukštos kvalifikacijos ir palyginti žemesnių kaštų, turės adaptuotis prie naujos realybės, kur dalis paprastesnių darbų gali būti atliekama naudojant low-code platformas.
Technologijų simbiozė: naujas programavimo amžius
Diskusija apie low-code platformų ateitį dažnai nukrypsta į „arba/arba” kraštutinumus – arba jos pakeis programuotojus, arba liks nišiniu įrankiu. Tačiau realybė, kaip visada, yra daug įdomesnė ir sudėtingesnė.
Matome, kad formuojasi nauja ekosistema, kur low-code platformos ir tradicinis programavimas ne konkuruoja, o papildo vienas kitą. Tai primena biologinę simbiozę, kur skirtingos rūšys koegzistuoja tarpusavio naudai. Programuotojai kuria ir tobulina platformas, o platformos leidžia programuotojams koncentruotis į sudėtingesnius uždavinius.
Lietuvos įmonėms ir specialistams ši simbiozė atveria naujas galimybes. Mažos įmonės gali greičiau įgyvendinti savo idėjas, didesnės organizacijos – optimizuoti resursus, o programuotojai – atrasti naujas specializacijas. Svarbiausia – suvokti, kad technologijų evoliucija niekada nesustoja, ir geriausiai sekasi tiems, kurie sugeba adaptuotis prie pokyčių.
Kaip sakė vienas Silicio slėnio veteranas: „Geriausias būdas prognozuoti ateitį – ją kurti.” Tad vietoj baimės dėl low-code platformų keliamos grėsmės, vertėtų klausti – kaip mes galime išnaudoti šias platformas kurdami geresnę, efektyvesnę ir labiau įtraukiančią skaitmeninę ateitį?