Operacinių sistemų revoliucija – nuo MS-DOS iki šiuolaikinių Windows
Jei kompiuterių istorija būtų knyga, Windows evoliucija užimtų vieną iš įdomiausių jos skyrių. Nuo kuklių grafinio lango MS-DOS aplinkoje laikų iki visaapimančių ekosistemų, kurios šiandien valdo milijardus įrenginių – Microsoft kelionė atspindi ne tik technologijų raidą, bet ir mūsų santykį su kompiuteriais. Keisčiausia, kad daugelis jaunesnių vartotojų net neįsivaizduoja, kaip atrodė pirmosios Windows versijos, kuriose net pelės naudojimas buvo revoliucinga naujovė. Prisiminkime šią kelionę nuo pradžios iki dabar – su visais posūkiais, nesėkmėmis ir triumfo momentais.
Pirmieji žingsniai: Windows 1.0-3.11 era
1985 metais pasaulį išvydo pirmoji Windows versija, nors tuo metu mažai kas atkreipė į ją dėmesį. Windows 1.0 buvo tiesiog grafinis MS-DOS priedas, leidžiantis langų principu išdėstyti programas. Įdomu tai, kad šioje versijoje langai negalėjo persidengti – jie tiesiog išsidėstydavo vienas šalia kito kaip plytelės. Programa turėjo elementarius įrankius: skaičiuotuvą, kalendorių, laikrodį ir net primityvų piešimo įrankį Paint.
Windows 2.0 (1987) jau leido langams persidengti, o Windows 3.0 (1990) ir 3.1 (1992) tapo pirmomis tikrai populiariomis versijomis. Windows 3.1 įvedė TrueType šriftus, pagerintą spausdinimo galimybes ir stabilesnę veikseną. Ši versija buvo įdiegta daugybėje namų kompiuterių, o daugeliui vartotojų tai buvo pirmoji pažintis su grafinėmis sąsajomis. Mažai kas žino, bet Windows 3.11 (žinoma kaip „Windows for Workgroups”) buvo pirmoji versija su integruotu tinklo palaikymu, leidžiančiu kompiuteriams bendrauti tarpusavyje.
Šios ankstyvosios versijos atrodo primityvios pagal šiuolaikinius standartus, tačiau būtent jos padėjo pamatus visai Windows ateičiai. Jos įtvirtino pagrindines koncepcijas, kuriomis naudojamės iki šiol: langai, meniu, piktogramos ir pelės naudojimas.
Moderniosios eros pradžia: Windows 95 ir 98
1995 metų rugpjūčio 24 dieną Microsoft pristatė Windows 95 – operacinę sistemą, kuri pakeitė viską. Su Rolling Stones dainos „Start Me Up” akompanimentu (už kurią Microsoft sumokėjo milijonus) prasidėjo nauja kompiuterijos era. Įdomus faktas: Windows 95 pristatymo renginyje Bill Gates pademonstruodamas sistemą patyrė garsųjį „mėlynąjį mirties ekraną” (Blue Screen of Death), kas tapo savotišku Windows problemų simboliu ateityje.
Windows 95 įvedė „Start” mygtuką ir meniu, užduočių juostą ir daug kitų elementų, kuriuos naudojame iki šiol. Sistema jau buvo 32 bitų, nors vis dar turėjo 16 bitų komponentų. Ji taip pat įvedė „Plug and Play” koncepciją, kuri turėjo leisti įrenginiams veikti automatiškai juos prijungus, nors praktikoje tai dažnai virsdavo „Plug and Pray” (prijunk ir melskis).
Windows 98 (1998) ir Windows 98 Second Edition (1999) toliau tobulino šį pagrindą, pridėdamos geresnį interneto palaikymą su Internet Explorer 4.0 integracija, USB palaikymą ir patobulintą multimedijos patirtį. Daugelis vartotojų iki šiol prisimena Windows 98 SE kaip vieną stabiliausių ir patikimiausių ankstyvųjų Windows versijų.
Šiuo laikotarpiu Microsoft pradėjo susidurti su teisinėmis problemomis dėl Internet Explorer integravimo į operacinę sistemą, kas vėliau išsivystė į didžiulį antimonopolinį teismo procesą JAV.
Klystkeliai ir eksperimentai: Windows ME, 2000 ir Vista
Ne visos Windows versijos buvo sėkmingos. Windows Millennium Edition (ME), išleista 2000 metais, dažnai laikoma viena prasčiausių Windows versijų. Ji buvo nestabili, lėta ir pilna klaidų. Vartotojai ją pašaipiai vadino „Mistake Edition” (Klaidų versija). Tuo pačiu metu verslo rinkai Microsoft siūlė Windows 2000 – NT technologijos pagrindu sukurtą stabilią sistemą, kuri tapo pamatu ateities Windows versijoms.
2001 metais pasirodė Windows XP – sistema, kuri sujungė namų vartotojams skirtą Windows ME liniją su profesionaliąja Windows 2000. XP tapo fenomenaliai sėkminga – ji buvo naudojama daugiau nei dešimtmetį ir daugeliui vartotojų tapo sinonimišku žodžiu „kompiuteris”. Spalvinga vartotojo sąsaja, stabilumas ir platforma, ant kurios veikė tūkstančiai programų, pavertė ją klasika.
Po XP sėkmės Microsoft bandė žengti didelį žingsnį su Windows Vista (2007), kuri pristatė naują Aero grafinę sąsają, pagerintą saugumą ir daug naujų funkcijų. Deja, Vista reikalavo daug sistemos išteklių, turėjo suderinamumo problemų su senesnėmis programomis ir įrenginiais, bei dažnai veikė lėtai. Vartotojai ir įmonės masiškai liko prie XP, o Vista tapo dar vienu Microsoft klystkeliu.
Įdomu pastebėti, kad būtent šiame laikotarpyje Microsoft pradėjo eksperimentuoti su liečiamųjų ekranų technologijomis, nors tikroji jų sėkmė atėjo tik vėliau.
Atgimimas ir transformacija: Windows 7, 8 ir 10
Windows 7, išleista 2009 metais, buvo tai, kuo Vista turėjo būti nuo pat pradžių. Ji išsaugojo Aero sąsajos geriausius elementus, bet veikė daug greičiau ir stabiliau. Windows 7 greitai tapo populiariausia sistema nuo XP laikų. Ji pateikė patobulintą užduočių juostą, geresnį langų valdymą ir buvo labai gerai priimta tiek namų vartotojų, tiek verslo aplinkoje.
2012 metais Microsoft pristatė Windows 8 – radikaliai naują požiūrį į operacines sistemas, orientuotą į liečiamuosius ekranus ir planšetinius kompiuterius. Tradicinis Start meniu buvo pakeistas plytelių sąsaja, o klasikinė darbalaukio aplinka tapo antraeilė. Šis drastiškas pokytis sukėlė didelį pasipriešinimą tarp vartotojų, kurie buvo pripratę prie tradicinės Windows aplinkos. Windows 8.1 atnaujinimas (2013) bandė taisyti kai kurias problemas, bet sistemos reputacija jau buvo sugadinta.
Windows 10, išleista 2015 metais, tapo Microsoft bandymu suvienyti geriausias abiejų pasaulių savybes. Ji grąžino Start meniu (nors ir su plytelėmis), geriau suderino tradicinę ir liečiamąją sąsajas bei įvedė daug naujų funkcijų, įskaitant virtualų asistentą Cortana, naršyklę Edge ir universalias programas. Microsoft paskelbė, kad Windows 10 bus „paskutinė Windows versija” – sistema, kuri bus nuolat atnaujinama, o ne keičiama naujomis versijomis.
Tačiau šis pažadas neišsilaikė ilgai…
Naujoji era: Windows 11 ir ateities vizija
2021 metų birželį Microsoft netikėtai pristatė Windows 11 – pirmąjį didelį vizualinį ir funkcinį atnaujinimą po šešerių metų. Naujoji sistema atėjo su centruota užduočių juosta, suapvalintais langų kampais, naujais skaidrumo efektais ir pertvarkyta Start meniu. Windows 11 taip pat atnešė pagerintą liečiamųjų ekranų palaikymą, geresnę virtualių darbalaukių integraciją ir Android programų palaikymą per Amazon Appstore.
Įdomu tai, kad Windows 11 įvedė griežtesnius sistemos reikalavimus, įskaitant TPM 2.0 modulį ir naujesnės kartos procesorius, kas sukėlė nemažai diskusijų tarp vartotojų, kurių kompiuteriai neatitiko šių reikalavimų. Microsoft teigė, kad šie reikalavimai būtini siekiant užtikrinti geresnį saugumą ir stabilumą.
Windows 11 taip pat atspindi Microsoft strategijos pokyčius – didesnį dėmesį debesų technologijoms, prenumeratos modeliams ir integruotoms paslaugoms. Microsoft 365, OneDrive, Teams ir kitos paslaugos tampa neatskiriama operacinės sistemos dalimi, o ne tik papildomais komponentais.
Paslėpta Windows istorijos pusė: Projektai, kurie neišvydo dienos šviesos
Windows evoliucija nėra tik sėkmės istorija – ji pilna projektų, kurie niekada nepasiekė vartotojų arba buvo drastiškai pakeisti. Mažai kas žino apie „Cairo” projektą – ambicingą 1990-ųjų pradžios Microsoft iniciatyvą sukurti revoliucinę objektinę operacinę sistemą. Dauguma Cairo idėjų niekada nebuvo įgyvendintos, nors kai kurios koncepcijos vėliau atsirado Windows versijose.
Kitas įdomus projektas buvo „Neptune” – bandymas sukurti visiškai naują vartotojo patirtį Windows 2000 laikais. Neptune turėjo pakeisti Windows 98 liniją, bet projektas buvo nutrauktas, o vietoj jo buvo sukurta Windows ME. Vėliau „Longhorn” projektas (2001-2004) turėjo tapti revoliucine Windows versija su nauja WinFS failų sistema ir Avalon grafiniu varikliu, tačiau po kelių metų kūrimo Microsoft turėjo atsisakyti daugelio ambicingų funkcijų ir galiausiai išleido supaprastintą versiją, žinomą kaip Windows Vista.
Šie nerealizuoti projektai rodo, kad technologijų evoliucija nėra tiesi linija – ji pilna bandymų, klaidų ir kompromisų. Kai kurios idėjos aplenkė savo laiką, kitos pasirodė per sudėtingos įgyvendinti, o dar kitos tiesiog neatitiko rinkos poreikių.
Už horizonto: Windows kelias į ateitį
Žvelgiant į Windows kelionę nuo 1985 metų iki šiandien, matome ne tik technologijų evoliuciją, bet ir mūsų pačių santykio su kompiuteriais transformaciją. Nuo paprastų grafinių langų iki sudėtingų ekosistemų, integruojančių debesų technologijas, dirbtinį intelektą ir įvairius įrenginius – Windows atspindi mūsų augančius lūkesčius ir poreikius.
Šiandien, kai kalbame apie Windows ateitį, diskusija jau nebėra tik apie operacinę sistemą, bet apie visą platformą, kuri jungia įvairius įrenginius ir paslaugas. Microsoft strategija orientuojasi į „Windows kaip paslauga” modelį, kur operacinė sistema nuolat evoliucionuoja, o ne keičiama kas kelerius metus.
Dirbtinis intelektas, balso komandos, mišrioji realybė ir nauji sąveikos būdai tikriausiai formuos ateities Windows versijas. Galbūt ateis laikas, kai tradicinė „langų” metafora, davusi pavadinimą visai sistemai, taps tik vienu iš daugelio būdų, kaip sąveikaujame su skaitmeniniais įrenginiais.
Jei norite išbandyti senąsias Windows versijas neperkant senos kompiuterinės įrangos, galite naudoti virtualias mašinas kaip VMware ar VirtualBox. Internete galima rasti legalių senų Windows versijų kopijų edukaciniams tikslams. Tai puikus būdas pajusti, kaip evoliucionavo kompiuterių naudojimas ir suprasti, kodėl kai kurie sprendimai, kuriuos laikome savaime suprantamais šiandien, buvo revoliuciniai prieš dešimtmečius.
Galiausiai, Windows istorija primena mums, kad technologijų evoliucija nėra tik techninės pažangos istorija – tai istorija apie tai, kaip mes, žmonės, prisitaikome prie pokyčių, kartais jiems priešinamės, o kartais juos entuziastingai priimame. Nuo komandų eilutės iki dirbtinio intelekto asistentų – kelionė tęsiasi, ir jos kryptis priklauso ne tik nuo technologijų kūrėjų, bet ir nuo mūsų visų, kurie šias technologijas naudojame kasdien.