Nuviliantis „Samsung” sprendimas: ar lietuviai vėl lieka paskutinėje eilėje?
Negaliu patikėti, kad ir vėl turime apie tai kalbėti. Kaskart, kai technologijų milžinai pristato naujus produktus ar atnaujinimus, Lietuva ir kitos mažesnės rinkos atsiduria kažkur sąrašo apačioje. „Samsung” neseniai pristatytas „One UI 7″ atnaujinimas tapo dar vienu įrodymu, kad mūsų rinka kompanijai tiesiog neegzistuoja prioritetų sąraše. Ir keisčiausia, kad apie tai beveik niekas nekalba – nei technologijų žurnalistai, nei vartotojų teisių gynėjai, nei patys naudotojai.
Tuo metu, kai Vakarų Europos, JAV ir Pietų Korėjos vartotojai jau mėgaujasi naujomis funkcijomis, mes dar kartą liekame už borto. Ar tikrai turėtume su tuo taikstytis? Ar šiuolaikiniame pasaulyje, kur skaitmeninės technologijos neturi sienų, toks regioninis diskriminavimas yra pateisinamas?
Kas tas „One UI 7″ ir kodėl turėtume jaudintis?
„One UI 7″ – tai naujausia „Samsung” vartotojo sąsajos versija, pastatyta ant „Android 15″ pagrindo. Tai ne šiaip kosmetinis atnaujinimas, o rimtas funkcionalumo, saugumo ir našumo pagerinimas. Naujoji versija siūlo pertvarkytą pranešimų centrą, patobulintas privatumo funkcijas, geresnį baterijos valdymą ir visiškai naują dizaino kalbą, kuri leidžia vartotojams labiau personalizuoti savo įrenginius.
Bet čia slypi esminis klausimas – ar verta kalbėti apie funkcijas, kurių negalime išbandyti? Ar verta žavėtis dirbtinio intelekto galimybėmis, kurios mūsų regionui dar ilgai nebus prieinamos? Žinoma, kad verta, nes tik keldami triukšmą galime tikėtis pokyčių.
Kodėl mažos rinkos visada lieka nuošalyje?
Verslo logika čia paprasta – pirma aptarnaujamos didžiausios ir pelningiausios rinkos. „Samsung”, kaip ir kiti technologijų gigantai, savo resursus koncentruoja ten, kur yra didžiausi pardavimai ir didžiausias potencialas uždirbti. Tačiau šis požiūris tampa vis labiau pasenęs globaliame pasaulyje.
Lietuvoje „Samsung” telefonai yra vieni populiariausių, o jų kainos nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Mes mokame tiek pat, kiek vokiečiai ar prancūzai, bet negauname to paties aptarnavimo lygio. Tai ne tik neteisinga, bet ir trumparegiška verslo strategija. Lojalūs vartotojai ilgainiui nusivilia ir ieško alternatyvų.
Dar įdomiau tai, kad kalbant su „Samsung” atstovais Lietuvoje, dažnai girdime tą patį atsakymą: „Mes negalime įtakoti globalių sprendimų”. Bet ar tikrai? Ar tikrai nėra būdų, kaip regioniniai padaliniai galėtų kovoti už savo rinkas?
Techniniai iššūkiai ar paprasčiausias aplaidumas?
Dažnai girdime pasiteisinimą, kad atnaujinimai vėluoja dėl lokalizacijos – programinę įrangą reikia išversti į lietuvių kalbą, pritaikyti prie vietinių tinklų ir t.t. Tačiau šis argumentas atrodo vis silpnesnis, kai matome, kad atnaujinimai be problemų pasiekia Estiją ar Latviją, o kartais net ir mažesnes rinkas nei Lietuva.
Be to, vertimo darbai nėra raketų mokslas – „Samsung” tikrai turi pakankamai resursų, kad galėtų užtikrinti sinchronizuotą atnaujinimų prieinamumą visose ES šalyse. Juk kalbame apie kompaniją, kurios metinės pajamos skaičiuojamos šimtais milijardų.
Dar vienas argumentas, kurį dažnai girdime – skirtingi reguliaciniai reikalavimai. Bet ir vėl – Lietuva yra ES narė, čia galioja tos pačios duomenų apsaugos taisyklės kaip ir kitose Europos šalyse. Nėra jokių unikalių teisinių kliūčių, kurios pateisintų tokį vėlavimą.
Kaip elgiasi kiti gamintojai?
Įdomu palyginti „Samsung” praktiką su kitais gamintojais. „Apple”, pavyzdžiui, dažniausiai išleidžia iOS atnaujinimus visame pasaulyje vienu metu. „Google” savo „Pixel” telefonams taip pat stengiasi užtikrinti vienalaikį atnaujinimų prieinamumą.
Net kinų gamintojai, tokie kaip „Xiaomi” ar „OnePlus”, pastaruoju metu gerokai pagerino savo atnaujinimų politiką ir dabar dažnai pasiekia Lietuvos vartotojus greičiau nei „Samsung” atnaujinimai.
Tai verčia susimąstyti – ar „Samsung” tiesiog neskiria pakankamai dėmesio mažesnėms rinkoms, ar jų atnaujinimų infrastruktūra yra tiek pasenusi, kad negali užtikrinti efektyvaus programinės įrangos platinimo?
Ką gali padaryti eilinis vartotojas?
Nors situacija atrodo beviltiška, yra keletas būdų, kaip galime bandyti ją pakeisti:
1. Rašykite oficialius skundus. Kreipkitės į „Samsung” klientų aptarnavimo skyrių, palikite atsiliepimus socialiniuose tinkluose, rašykite elektroninius laiškus. Kuo daugiau žmonių kels šį klausimą, tuo didesnė tikimybė, kad į jį bus atkreiptas dėmesys.
2. Kreipkitės į vartotojų teisių gynimo organizacijas. Galima argumentuoti, kad mokant tokią pačią kainą kaip ir kitose ES šalyse, bet negaunant tokio paties aptarnavimo, pažeidžiamos vartotojų teisės.
3. Apsvarstykite alternatyvas. Rinkoje yra daug kitų gamintojų, kurie galbūt labiau vertina visus savo klientus, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties.
4. Techniniai apėjimai. Jei esate labiau techniškai išprusęs, galite pabandyti įdiegti atnaujinimą rankiniu būdu, naudojant VPN ar kitus metodus. Tačiau atminkite, kad tai gali pažeisti garantijos sąlygas ir kelti saugumo riziką.
Ką sako oficialūs „Samsung” atstovai?
Bandžiau susisiekti su „Samsung” atstovais Lietuvoje, norėdamas išgirsti jų komentarą šiuo klausimu. Atsakymas buvo nuspėjamas – „Atnaujinimai išleidžiami etapais, atsižvelgiant į įvairius techninius ir rinkos faktorius. Lietuvos vartotojai atnaujinimą gaus artimiausioje ateityje.”
Kada tiksliai yra ta „artimiausia ateitis”? Ar tai reiškia savaitę, mėnesį, ar pusmetį? Į šiuos klausimus konkretaus atsakymo negavau. Ir tai tik sustiprina įspūdį, kad mažesnės rinkos tiesiog nėra „Samsung” prioritetas.
Dar labiau stebina tai, kad net „Samsung” Lietuva darbuotojai dažnai neturi prieigos prie tikslios informacijos apie atnaujinimų tvarkaraščius. Jie sužino apie juos tuo pačiu metu kaip ir eiliniai vartotojai. Tai rodo, kad problema yra gilesnė nei tiesiog komunikacijos trūkumas – tai sisteminė problema, susijusi su tuo, kaip „Samsung” organizuoja savo globalias operacijas.
Kodėl turėtume reikalauti geresnio aptarnavimo?
Galbūt kai kuriems skaitytojams visa ši diskusija atrodo pernelyg dramatizuota. Juk kalbame tik apie programinės įrangos atnaujinimą, tiesa? Tačiau problema yra gilesnė.
Pirma, naujausi atnaujinimai dažnai ištaiso svarbias saugumo spragas. Kuo ilgiau vartotojai naudojasi pasenusia programine įranga, tuo labiau jie yra pažeidžiami įvairioms kibernetinėms grėsmėms.
Antra, mokėdami premium kainas už įrenginius, turime teisę tikėtis premium aptarnavimo. Nėra jokio pagrindo, kodėl lietuviai turėtų būti laikomi antrarūšiais vartotojais.
Trečia, tai yra principinis klausimas. Jei leisime gamintojams ignoruoti mūsų rinką vienu atveju, jie tai darys ir ateityje. Tik aktyviai gindami savo teises galime tikėtis pokyčių.
Technologinis apartheidas: laikas prabilti
Užuot tiesiog susitaikę su situacija, turėtume pradėti garsiai kalbėti apie šį „technologinį apartheidą”. Metas nustoti būti tyliais ir dėkingais vartotojais, kurie džiaugiasi tuo, ką gauna, kad ir kaip vėlai.
Jei „Samsung” ir kitos technologijų kompanijos nori išlaikyti savo pozicijas mūsų rinkoje, jos turi pradėti traktuoti lietuvius kaip lygiaverčius vartotojus. Priešingu atveju, anksčiau ar vėliau, mes pradėsime ieškoti alternatyvų.
Ir tai nėra grasinimas – tai tiesiog rinkos realybė. Šiandieniniai vartotojai yra išrankesni ir labiau informuoti nei bet kada anksčiau. Jie seka naujienas, lygina produktus ir dalijasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose. Kompanijos, kurios to nesupranta, ilgainiui praras savo konkurencinį pranašumą.
Taigi, ar „One UI 7″ atnaujinimas pasieks Lietuvą? Žinoma, kad pasieks. Klausimas tik – kada ir ar mes iki to laiko dar būsime suinteresuoti jį gauti, ar jau būsime persiorientavę į kitus gamintojus, kurie labiau vertina visus savo klientus.