Skaitmeninis amžius: kodėl kibernetinis saugumas liečia kiekvieną
Prisimenu laikus, kai namų durų rakinimas buvo vienintelis saugumo rūpestis. Šiandien turime skaitmenines duris į mūsų banko sąskaitas, asmeninius duomenis ir net privačius pokalbius – visi jie reikalauja nemažiau dėmesio nei fizinė spyna ant namų durų.
Statistika negailestinga: vien Lietuvoje kibernetinių incidentų skaičius kasmet auga dviženkle procentine išraiška. 2022 metais Nacionalinis kibernetinio saugumo centras užfiksavo virš 4700 reikšmingų incidentų – tai beveik 13 atakų kasdien. Dar baugiau, kad dauguma šių atakų nukreiptos ne į dideles korporacijas, o į eilinius žmones.
Kibernetinis saugumas skamba kaip sudėtinga techninė sritis, rezervuota IT specialistams, tačiau realybė tokia, kad pagrindiniai apsaugos principai yra pakankamai paprasti ir prieinami kiekvienam. Šiame straipsnyje aptarsiu praktiškas priemones, kurios padės apsaugoti jūsų skaitmeninį gyvenimą nuo dažniausių grėsmių.
Slaptažodžiai: pirmoji, bet ne paskutinė gynybos linija
Įsivaizduokite, kad jūsų slaptažodis yra raktas nuo seifo, kuriame laikote visą savo turtą. Ar norėtumėte, kad tas raktas būtų lengvai nukopijuojamas? Būtent taip nutinka, kai naudojame paprastus slaptažodžius.
Dažniausiai naudojami slaptažodžiai Lietuvoje vis dar apgailėtinai silpni: „123456”, „vardaspavarde”, „myliu” ir panašūs „šedevrai” dominuoja sąrašuose. Tokius slaptažodžius programinė įranga gali atspėti per sekundes.
Štai keletas praktinių patarimų kuriant stiprius slaptažodžius:
- Naudokite bent 12 simbolių ilgio slaptažodžius
- Įtraukite didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius bei specialiuosius simbolius
- Venkite asmeninės informacijos (gimimo datos, vaikų vardų)
- Skirtingoms paskyrose naudokite skirtingus slaptažodžius
Bet čia slypi problema – kaip atsiminti dešimtis sudėtingų slaptažodžių? Atsakymas – nereikia. Slaptažodžių valdymo programos, tokios kaip Bitwarden, KeePass ar 1Password, saugiai saugo visus jūsų slaptažodžius, o jums tereikia atsiminti vieną pagrindinį slaptažodį.
Mano patirtis rodo, kad pradėjus naudoti slaptažodžių tvarkyklę, ne tik padidėja saugumas, bet ir sumažėja stresas – nebereikia nuolat spėlioti ar atsiminti skirtingų prisijungimų.
Dviejų faktorių autentifikacija: paprastas žingsnis, dviguba apsauga
Įsivaizduokite, kad jūsų bankas, be PIN kodo, prašytų dar ir piršto atspaudo. Būtent taip veikia dviejų faktorių autentifikacija (2FA) – ji reikalauja ne tik žinoti kažką (slaptažodį), bet ir turėti kažką (telefoną, specialų raktą ar biometrinius duomenis).
Tyrimai rodo, kad 2FA įgalinimas sumažina sėkmingų įsilaužimų tikimybę net 99%. Nepaisant to, Lietuvoje tik apie 30% interneto naudotojų aktyvuoja šią funkciją, kai ji prieinama.
Kaip įjungti 2FA? Paprastai tai daroma paskyros nustatymuose:
- Eikite į paskyros saugumo nustatymus
- Suraskite „Dviejų faktorių autentifikacija” arba „2FA” nustatymą
- Pasirinkite metodą (SMS, autentifikavimo programėlė, saugumo raktas)
- Sekite instrukcijas aktyvavimui
Rekomenduoju naudoti autentifikavimo programėles (Google Authenticator, Microsoft Authenticator, Authy) vietoj SMS, nes SMS žinutes įmanoma perimti. Autentifikavimo programėlės generuoja unikalius kodus, galiojančius tik 30 sekundžių, ir veikia net be interneto ryšio.
Pats naudoju 2FA visoms svarbiausioms paskyroms – el. paštui, socialiniams tinklams, banko paskyroms. Pradžioje tai atrodė kaip papildomas vargas, bet greitai tapo įpročiu, užtrunkančiu vos kelias papildomas sekundes.
Programinės įrangos atnaujinimai: ne tik naujos funkcijos
Kiek kartų atidėjote programinės įrangos atnaujinimą, nes „neturiu laiko” arba „vėliau”? Šis, atrodytų, nekaltas įprotis gali tapti rimta saugumo spraga.
Programinės įrangos atnaujinimai dažnai taisio saugumo spragas, kurias jau atrado kibernetiniai nusikaltėliai. Kiekviena diena be atnaujinimo – tai diena, kai jūsų įrenginys yra pažeidžiamas žinomoms atakoms.
2017 metais įvykęs masinis „WannaCry” ransomware išpuolis paveikė daugiau nei 200,000 kompiuterių 150 šalių. Įdomiausia tai, kad Microsoft buvo išleidęs pataisymą šiai spragai likus dviem mėnesiams iki atakos, tačiau dauguma nukentėjusiųjų tiesiog nebuvo atsinaujinę savo sistemų.
Praktiniai patarimai dėl atnaujinimų:
- Įjunkite automatinius atnaujinimus operacinei sistemai
- Reguliariai tikrinkite programų atnaujinimus
- Nevilkinkite kritinių saugumo atnaujinimų diegimo
- Atnaujinkite ne tik kompiuterį, bet ir išmaniuosius telefonus, maršrutizatorius, išmaniuosius namų prietaisus
Mano strategija paprasta – penktadienio vakarais leidžiu įrenginiams atsinaujinti, kol užsiimu kitais darbais. Taip nesijaudinu dėl galimų trikdžių darbo metu, o savaitgalį turiu laiko išspręsti bet kokias problemas, jei tokių kiltų po atnaujinimo.
Sukčiavimo atpažinimas: kai įtartina tampa akivaizdu
„Sveikiname! Jūs laimėjote 10,000 eurų!” – kas nėra gavęs panašaus laiško? Arba skambučio iš „banko darbuotojo”, prašančio patvirtinti prisijungimo duomenis? Sukčiavimo schemos tobulėja, tačiau išlieka keletas požymių, padedančių jas atpažinti.
Phishing (duomenų žvejyba) išlieka populiariausia atakos forma – 2022 metais Lietuvoje užfiksuota virš 1200 tokių atakų. Sukčiai siunčia elektroninius laiškus, SMS žinutes ar skambina telefonu, apsimesdami patikimomis organizacijomis ir bandydami išvilioti jūsų duomenis.
Kaip atpažinti sukčiavimą:
- Netikėti pranešimai apie laimėjimus, paveldėjimus ar skolas
- Gramatikos klaidos, neįprastas tonas ar formatavimas
- Skubinimas priimti sprendimą („paskutinė galimybė”, „reikia nedelsiant”)
- Prašymai atskleisti slaptažodžius, PIN kodus ar kitus jautrius duomenis
- Nuorodos, kurių URL adresai atrodo įtartinai ar skiriasi nuo oficialių
Jei abejojate dėl elektroninio laiško ar žinutės autentiškumo, niekada nespauskite pateiktų nuorodų. Vietoj to, atidarykite naršyklę ir tiesiogiai apsilankykite oficialioje svetainėje, arba paskambinkite į organizaciją oficialiu telefono numeriu (ne tuo, kuris nurodytas įtartiname laiške).
Kartą gavau labai įtikinamą laišką, neva iš mano banko, apie įtartiną operaciją. Vietoj spaudimo ant pateiktos nuorodos, atidariau banko programėlę telefone – jokių įspėjimų apie įtartinas operacijas nebuvo. Tai buvo klasikinis phishing bandymas.
Duomenų atsarginės kopijos: gelbėjimosi ratas skaitmeniniame vandenyne
Įsivaizduokite, kad vieną rytą įjungiate kompiuterį ir matote pranešimą: „Jūsų duomenys užšifruoti. Sumokėkite 500 eurų išpirką.” Arba tiesiog jūsų kietasis diskas sugenda be įspėjimo. Ką darytumėte, jei prarastumėte visas nuotraukas, dokumentus ir kitus svarbius failus?
Atsarginės kopijos yra jūsų draudimo polisas nuo duomenų praradimo – nesvarbu, ar dėl kibernetinės atakos, techninės įrangos gedimo ar paprasčiausios žmogiškos klaidos.
3-2-1 atsarginių kopijų taisyklė yra aukso standartas:
- 3 kopijos jūsų duomenų (originalas + 2 atsarginės)
- 2 skirtingose laikmenose (pvz., kompiuteris ir išorinis diskas)
- 1 kopija laikoma fiziškai kitoje vietoje (arba debesyje)
Praktiniai patarimai atsarginėms kopijoms:
- Automatizuokite procesą – nustatykite reguliarų atsarginių kopijų kūrimą
- Naudokite šifruotas atsargines kopijas, ypač debesyje
- Periodiškai tikrinkite, ar galite atkurti duomenis iš atsarginių kopijų
- Saugokite atsargines kopijas fiziškai saugioje vietoje
Asmeniškai naudoju hibridinį sprendimą: svarbiausi dokumentai automatiškai sinchronizuojami su šifruota debesies saugykla, o kartą per mėnesį darau pilną atsarginę kopiją į išorinį kietąjį diską, kurį laikau seife. Tai jau kelis kartus išgelbėjo mano duomenis po nenumatytų situacijų.
Privatumo higiena: mažiau duomenų – mažiau rizikos
Kiekvieną kartą užpildydami internetinę formą, registruodamiesi naujoje svetainėje ar įdiegdami programėlę, jūs dalijatės savo duomenimis. Kuo daugiau informacijos apie jus cirkuliuoja internete, tuo didesnė rizika tapti tapatybės vagystės auka.
Privatumo higiena – tai sąmoningas savo skaitmeninio pėdsako valdymas. Pradėkite nuo šių veiksmų:
- Reguliariai peržiūrėkite ir valykite savo naršymo istoriją bei slapukus
- Naudokite privataus naršymo režimą jautriems paieškoms
- Apribokite programėlių prieigą prie jūsų vietos duomenų, kontaktų ir kitų funkcijų
- Peržiūrėkite ir ištrinkite nebenaudojamas paskyras (naudinga svetainė: justdelete.me)
- Socialiniuose tinkluose peržiūrėkite privatumo nustatymus ir apribokite matomumą
Verta periodiškai paieškoti savo vardo Google paieškoje – galite nustebti, kiek informacijos apie jus yra viešai prieinama. Jei randate nepageidaujamos informacijos, galite kreiptis į svetainės administratorių dėl jos pašalinimo arba pasinaudoti „teise būti pamirštam” pagal BDAR.
Mano asmeninė praktika – kartą per ketvirtį skiriu „skaitmeninės higienos dieną”, kai peržiūriu visas savo paskyras, pašalinu nereikalingas programėles ir atnaujinu privatumo nustatymus. Tai padeda ne tik padidinti saugumą, bet ir „išvalyti” skaitmeninę erdvę.
Skaitmeninis atsparumas: naujas įgūdis šiuolaikiniam pasauliui
Kibernetinis saugumas nėra vienkartinis projektas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo ir prisitaikymo prie besikeičiančių grėsmių. Kaip ir fizinis imunitetas stiprėja susidūręs su įvairiais patogenais, taip ir mūsų skaitmeninis atsparumas auga su kiekviena išmokta pamoka.
Dažnai girdžiu žmones sakant: „Neturiu ko slėpti, todėl nesirūpinu saugumu”. Tačiau kibernetinis saugumas nėra apie slėpimą – jis apie kontrolę. Kontrolę, kas turi prieigą prie jūsų duomenų, kaip jie naudojami ir kas nutinka, jei jie patenka į blogas rankas.
Technologijos keičiasi žaibišku greičiu, tačiau žmogiškasis faktorius išlieka pastovus. Didžioji dalis sėkmingų kibernetinių atakų išnaudoja ne technines spragas, o žmonių įpročius ir elgesį. Todėl svarbiausia investicija – ne į brangią saugumo įrangą, o į žinias ir įpročius.
Prisimenu pokalbį su vienu kibernetinio saugumo ekspertu, kuris pasakė: „Geriausias antivirusas yra tarp kėdės ir klaviatūros” – turėdamas omenyje kritinį mąstymą. Šiandien tai aktualu labiau nei bet kada.
Taigi, pradėkite nuo paprastų žingsnių: stiprūs slaptažodžiai, dviejų faktorių autentifikacija, reguliarūs atnaujinimai. Palaipsniui įtraukite sudėtingesnes praktikas. Svarbiausia – padarykite saugumą įpročiu, o ne našta.
Galiausiai, kibernetinis saugumas yra ne tikslas, o kelionė – kelionė, kurioje kiekvienas mažas žingsnis artina jus prie ramesnio ir saugesnio skaitmeninio gyvenimo. Ir šioje kelionėje niekada nevėlu pradėti žengti pirmuosius žingsnius.