Skaitmeninės pėdsakai: ką apie mus žino internetas?
Kiekvieną dieną paliekame skaitmenines žymes, net to nesuvokdami. Ryte patikriname orų prognozę, paskrolliname socialinių tinklų naujienas, užsisakome maistą į namus, o vakare galbūt peržiūrime kelias serijas mėgstamoje platformoje. Kiekvienas šių veiksmų generuoja duomenis – kur esame, ką mėgstame, su kuo bendraujame, ką perkame.
Technologijų gigantai renka apie mus informaciją tokiu mastu, kad kartais žino apie mus daugiau nei artimiausi draugai. Google žino, ką ieškome internete (net ir tai, ko gėdijamės paklausti garsiai), Facebook – su kuo bendraujame ir ką mėgstame, Amazon – ką perkame, o išmanieji prietaisai – kada grįžtame namo ir net kokia temperatūra mums patogiausia miegant.
Ar kada susimąstėte, kad nemokami produktai dažnai reiškia, jog produktas esate jūs patys? Tiksliau – jūsų duomenys, kurie vėliau parduodami reklamuotojams. Tai nėra sąmokslo teorija, o tiesiog verslo modelis, kuriuo remiasi didžioji dalis interneto paslaugų.
Duomenų rinkimo tamsioji pusė
Duomenų rinkimas savaime nėra blogas – jis leidžia tobulinti paslaugas, pritaikyti jas prie vartotojų poreikių. Problema kyla, kai nežinome, kokie duomenys renkami ir kaip jie naudojami.
2018 metais išaiškėjęs „Cambridge Analytica” skandalas parodė, kaip 87 milijonų Facebook vartotojų duomenys buvo panaudoti politinėms manipuliacijoms. Tai nebuvo įsilaužimas – kompanija tiesiog išnaudojo platformos spragas ir surinko duomenis per nekaltai atrodantį asmenybės testą.
Kitas neraminantis aspektas – duomenų nutekėjimai. Vien 2022 metais pasaulyje užfiksuota šimtai stambių duomenų saugumo pažeidimų, kai buvo nutekinti milijonai vartotojų vardų, el. paštų, slaptažodžių, kartais net banko sąskaitų duomenys. Lietuvoje taip pat būta nemažai incidentų – nuo sveikatos įstaigų iki elektroninių parduotuvių.
Įsivaizduokite, kad jūsų asmeninė informacija – nuo adreso iki sveikatos duomenų – staiga tampa prieinama bet kam. Tokia situacija gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir rimtų psichologinių problemų.
Teisinis reguliavimas: ką turime žinoti?
Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra vienas griežčiausių duomenų apsaugos įstatymų pasaulyje. Jis suteikia vartotojams teises:
- Teisę žinoti, kokie duomenys apie juos renkami
- Teisę prieiti prie savo duomenų
- Teisę būti pamirštam (ištrinti duomenis)
- Teisę perkelti duomenis
- Teisę nesutikti su duomenų tvarkymu
Lietuvoje BDAR įgyvendinimą prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Pažeidus reglamentą, įmonėms gali būti skirtos baudos iki 20 milijonų eurų arba iki 4% metinės apyvartos.
Tačiau įstatymai dažnai atsilieka nuo technologijų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sistemas reguliuojantys teisės aktai dar tik kuriami, nors šios technologijos jau plačiai naudojamos duomenims analizuoti ir sprendimams priimti.
Privatumo paradoksas: kodėl neginame savo duomenų?
Tyrimai rodo įdomų reiškinį – nors 80% žmonių teigia, kad jiems rūpi privatumas, tik nedidelė dalis imasi konkrečių veiksmų jam apsaugoti. Šį reiškinį mokslininkai vadina „privatumo paradoksu”.
Kodėl taip nutinka? Pirma, trumpalaikė nauda (patogumas, nemokamos paslaugos) dažnai atrodo svarbesnė už ilgalaikę riziką. Antra, privatumo pažeidimų pasekmės dažnai nėra iškart matomos. Trečia, jaučiamės bejėgiai – „jei visi renka duomenis, ką aš vienas galiu pakeisti?”
Dar vienas veiksnys – suvokimo problema. Daugelis sutinka su privatumo politikomis jų neskaitę (ir kas gi skaitys tuos 20 puslapių teisinio teksto?). Tyrimai rodo, kad vidutiniam interneto vartotojui per metus reikėtų 76 darbo dienų vien perskaityti visas privatumo politikas svetainėse, kuriose jis apsilanko.
Praktiniai žingsniai duomenų apsaugai
Laimei, yra paprastų būdų, kaip apsaugoti savo duomenis neaukojant patogumo:
- Peržiūrėkite privatumo nustatymus – skirkite 30 minučių ir peržiūrėkite savo socialinių tinklų, Google paskyros ir kitų svarbių platformų privatumo nustatymus. Dažnai galima apriboti duomenų rinkimą neprarandant funkcionalumo.
- Naudokite skirtingus slaptažodžius – slaptažodžių valdymo programos (LastPass, Bitwarden) leidžia sukurti unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei jų neįsimenant.
- Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą – tai papildomas saugumo sluoksnis, reikalaujantis ne tik slaptažodžio, bet ir kodo, siunčiamo į jūsų telefoną.
- Reguliariai valykite slapukus – naršyklės nustatymuose galite įjungti automatinį slapukų valymą arba naršyti inkognito režimu.
- Apsvarstykite VPN naudojimą – virtualus privatus tinklas užšifruoja jūsų interneto srautą ir slepia jūsų IP adresą.
Ypač svarbu apsaugoti jautrius duomenis – finansinę informaciją, sveikatos duomenis. Naudokite tik patikimas programėles ir svetaines, ypač kai kalbama apie bankininkystę ar medicinos paslaugas.
Skaitmeninis raštingumas: svarbiausia apsaugos priemonė
Geriausias būdas apsisaugoti – žinoti, kas vyksta su jūsų duomenimis. Skaitmeninis raštingumas tampa esminiu įgūdžiu XXI amžiuje.
Mokykite vaikus kritiškai vertinti, ką jie dalinasi internete. Paaugliai dažnai nesuvokia, kad tai, ką jie šiandien patalpina TikTok ar Instagram, gali turėti įtakos jų karjerai po dešimties metų.
Vyresniems žmonėms taip pat reikia pagalbos – jie dažnai tampa sukčių taikiniu būtent dėl nepakankamo skaitmeninio raštingumo. Padėkite savo tėvams ar seneliams suprasti pagrindines saugumo taisykles internete.
Įmonėms skaitmeninis raštingumas – ne mažiau svarbus. Darbuotojų mokymai apie duomenų apsaugą gali užkirsti kelią brangiai kainuojantiems incidentams.
Ateities iššūkiai: dirbtinis intelektas ir biometrija
Technologijos tobulėja, ir su jomis atsiranda nauji privatumo iššūkiai. Dirbtinis intelektas gali analizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir atrasti ryšius, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pastebėti. Tai atveria naujas galimybes, bet ir kelia naujų grėsmių.
Veido atpažinimo technologijos jau naudojamos daugelyje sričių – nuo telefonų atrakinimo iki saugumo sistemų. Kinijoje veido atpažinimo kameros tapo visuotinės stebėsenos įrankiu. Europos Sąjungoje tokios praktikos ribojamos, bet technologijos plinta.
Biometriniai duomenys – veidas, pirštų atspaudai, balsas – kelia ypatingą riziką, nes jų negalima pakeisti. Jei nutekės jūsų slaptažodis, galite jį pakeisti. O ką darysite, jei nutekės jūsų veido skenavimo duomenys?
Privatumo kultūra: nuo asmeninės atsakomybės iki kolektyvinio veiksmo
Duomenų privatumas nėra vien techninis ar teisinis klausimas – tai kultūrinis reiškinys. Kaip visuomenė, turime nuspręsti, kokiame pasaulyje norime gyventi ir kokias vertybes puoselėti.
Privatumas nėra tik individuali problema. Jei jūsų draugai naudoja programėlę, kuri renka kontaktų duomenis, jūsų informacija gali būti renkama net jei patys tos programėlės nenaudojate. Štai kodėl svarbu kalbėti apie privatumą su artimaisiais ir skatinti atsakingą elgesį.
Įmonės taip pat turi suvokti, kad duomenų apsauga – ne tik teisinė prievolė, bet ir konkurencinis pranašumas. Tyrimai rodo, kad vartotojai vis labiau vertina privatumą ir renkasi įmones, kuriomis gali pasitikėti.
Galiausiai, turime reikalauti skaidrumo ir atskaitomybės iš technologijų kompanijų ir vyriausybių. Privatumas yra fundamentali teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir turime ją ginti.
Duomenų privatumas nėra vien IT specialistų ar teisininkų reikalas – tai kiekvieno mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kiekvienas sprendimas – nuo to, kokią programėlę atsisiųsti, iki to, kokią informaciją dalintis – formuoja mūsų skaitmeninę tapatybę ir ateities internetą. Galbūt laikas pradėti į privatumą žiūrėti ne kaip į nepatogų apribojimą, o kaip į vertybę, kurią verta puoselėti ir ginti.