Ar įmonės tinkamai prižiūri savo kompiuterius Lietuvoje?

Kai kalba pakrypsta apie įmonių IT infrastruktūrą, dažnai susidaro įspūdis, kad viskas klostosi sklandžiai – tol, kol neatsitinka kas nors rimto. Lietuvos verslo aplinkoje kompiuteriai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau jų priežiūra dažnai lieka šešėlyje, kol neišnyra kritinės problemos. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad nors technologinė branda auga, daugelis įmonių vis dar neturi aiškios strategijos, kaip užtikrinti sklandų IT įrangos veikimą ilguoju laikotarpiu. Ypač tai pastebima mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios sudaro Lietuvos verslo stuburo dalį.

Dabartinė kompiuterių priežiūros situacija Lietuvos įmonėse

Lietuvos rinkoje galima išskirti kelis pagrindinius požiūrius į kompiuterių priežiūrą. Stambiose įmonėse dažniausiai veikia vidiniai IT skyriai, atsakingi už sistemų priežiūrą ir atnaujinimą. Tuo tarpu mažesnės organizacijos dažnai renkasi išorinius paslaugų teikėjus arba taiko „gesinti gaisrus” metodą – sprendžia problemas tik joms atsiradus.

Remiantis 2022 m. „Verslo žinių” atliktu tyrimu, net 62% Lietuvos smulkių įmonių neturi reguliarios kompiuterių priežiūros sistemos. Daugelis verslų kompiuterius keičia tik tuomet, kai šie visiškai nustoja veikti, o tai reiškia, kad paskutiniais naudojimo mėnesiais darbuotojai dirba su lėtais, neefektyviais įrenginiais.

Įdomu tai, kad didelė dalis įmonių vadovų pripažįsta šią problemą, tačiau nesiima veiksmų jai spręsti. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto atlikta apklausa parodė, kad 71% vadovų supranta reguliarios IT priežiūros svarbą, tačiau tik 34% realiai investuoja į prevencines priemones.

Kodėl kompiuterių priežiūra dažnai ignoruojama?

Priežasčių, kodėl įmonės neskiria pakankamai dėmesio kompiuterių priežiūrai, yra keletas. Pirmiausia, tai finansiniai apribojimai. Daugelis mažesnių įmonių mano, kad reguliari priežiūra – per didelė prabanga, nors ilgalaikėje perspektyvoje tai dažnai kainuoja mažiau nei skubūs taisymai ir prastovos.

Antra priežastis – laiko stoka. Kasdienėje veikloje kompiuterių priežiūra retai tampa prioritetu, ypač kai sistemoms dar „neprasidėjo” rimtos problemos. Kaip pasakojo vienos Kauno logistikos įmonės vadovas: „Kol viskas veikia, apie IT negalvojame. Turime svarbesnių dalykų, kuriems skirti dėmesį.”

Trečia – žinių trūkumas. Daugelis įmonių vadovų neturi pakankamai techninių žinių, kad suprastų prevencijos svarbą. Jie dažnai nesuvokia, kad reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai, antivirusinės apsaugos palaikymas ir fizinė kompiuterių priežiūra gali ženkliai pailginti įrangos tarnavimo laiką ir sumažinti saugumo rizikas.

Didžiausios klaidos, kurias daro Lietuvos įmonės

Stebint Lietuvos įmonių elgseną, išryškėja kelios pagrindinės klaidos kompiuterių priežiūros srityje:

• Atidėliojimas iki paskutinės minutės. Dažnai įmonės atideda programinės įrangos atnaujinimus, kol sistema pradeda strigti. Pavyzdžiui, viena Klaipėdos gamybos įmonė atidėliojo Windows atnaujinimus beveik metus, kol galiausiai susidūrė su rimta saugumo spraga, kuri leido įsilaužėliams pasiekti klientų duomenis.
• Taupymas netinkamose vietose. Perkant pigiausius įrenginius ir neįvertinant realių darbo poreikių, ilgainiui patiriama daugiau išlaidų dėl dažnesnių gedimų ir mažesnio našumo.
• Duomenų atsarginių kopijų nedarymas. Nors tai elementari apsaugos priemonė, stebėtinai daug įmonių vis dar neturi automatizuotos atsarginių kopijų sistemos.
• IT saugumo ignoravimas. Daugelis mažesnių įmonių mano, kad jos nėra patrauklūs taikiniai kibernetiniams nusikaltėliams, todėl neskiria pakankamai dėmesio apsaugai.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – 2021 m. įvykęs incidentas, kai vidutinio dydžio Lietuvos elektroninės prekybos įmonė prarado beveik savaitės duomenis dėl paprasčiausio kietojo disko gedimo. Įmonė neturėjo atsarginių kopijų sistemos, o tai lėmė ne tik duomenų praradimą, bet ir klientų pasitikėjimo sumažėjimą.

Kaip atrodo tinkama kompiuterių priežiūra?

Efektyvi kompiuterių priežiūros strategija turėtų apimti kelis esminius elementus:

1. Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai. Operacinės sistemos, antivirusinės programos ir kita programinė įranga turėtų būti reguliariai atnaujinama, idealiu atveju – automatiškai.
2. Fizinė kompiuterių priežiūra. Tai apima dulkių valymą, aušinimo sistemų tikrinimą, kietųjų diskų defragmentavimą (SSD diskams tai netaikoma) ir kitas profilaktines priemones.
3. Atsarginių kopijų strategija. Įmonė turėtų turėti aiškią duomenų atsarginių kopijų strategiją, įskaitant reguliarų testavimą, ar atsargines kopijas įmanoma atkurti.
4. Saugumo politika. Aiškios taisyklės darbuotojams apie slaptažodžių keitimą, prieigos teises ir elgesį su įmonės duomenimis.
5. Įrangos atnaujinimo planas. Strateginis požiūris į įrangos atnaujinimą, numatant biudžetą ir laiko rėmus.

Vilniuje įsikūrusi finansinių technologijų įmonė „FinTech Solutions” gali būti puikus pavyzdys. Jie įgyvendino mėnesinį IT infrastruktūros auditą, kurio metu tikrinama tiek programinė, tiek fizinė įranga. Įmonė taip pat turi trejų metų kompiuterių atnaujinimo ciklą, kuris leidžia išvengti staigių didelių išlaidų ir užtikrina, kad darbuotojai visada dirba su pakankamai nauja įranga.

Ekonominis IT priežiūros aspektas

Daugelis įmonių IT priežiūrą vertina kaip išlaidas, tačiau retai apskaičiuoja, kiek kainuoja jos nebuvimas. Štai keletas skaičių, kurie padeda suprasti tikrąją situaciją:

Vidutiniškai darbuotojas, dirbantis su pasenusia ar lėta kompiuterine įranga, praranda apie 38 minutes darbo laiko per dieną. Įmonei, turinčiai 20 darbuotojų, tai reiškia beveik 13 valandų prarastų darbo valandų kasdien.

Neplanuotas sistemos neveikimas dėl techninių gedimų vidutiniškai kainuoja 5,600 eurų per valandą vidutinio dydžio įmonei, įskaitant prarastą produktyvumą, pajamas ir galimą žalą reputacijai.

Įdomu tai, kad reguliari IT priežiūra gali sumažinti neplanuotų prastovų riziką iki 87%, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, kurie aktualūs ir Lietuvos rinkai.

Kauno IT paslaugų įmonės „TechServe” direktorius Tomas Paulauskas pastebi: „Dauguma mūsų klientų pradeda domėtis IT priežiūra tik po pirmo rimto incidento. Tačiau tie, kurie investuoja į prevenciją, ilgainiui sutaupo iki 40% IT biudžeto, lyginant su ‘gaisrų gesinimo’ strategija.”

Gerieji pavyzdžiai Lietuvos rinkoje

Nepaisant bendrų tendencijų, Lietuvoje yra įmonių, kurios IT priežiūrą pavertė konkurenciniu pranašumu:

UAB „Baltic Logistics” – vidutinio dydžio logistikos įmonė, įdiegusi automatizuotą IT stebėsenos sistemą, kuri nuolat tikrina visų įrenginių būklę ir iš anksto perspėja apie galimas problemas. Įmonė taip pat turi aiškų kompiuterių atnaujinimo planą – įranga keičiama kas 4 metus, o tarpiniais metais atliekami techniniai patobulinimai (RAM, SSD).

MB „CreativeSpot” – nedidelė reklamos agentūra, kuri, neturėdama vidinio IT skyriaus, pasirašė mėnesinės priežiūros sutartį su išoriniu paslaugų teikėju. Už fiksuotą mėnesinį mokestį jie gauna nuolatinę IT įrangos priežiūrą, įskaitant profilaktinius patikrinimus ir skubų reagavimą problemų atveju. Agentūros vadovė teigia, kad toks sprendimas leido sumažinti IT problemas 78% per pirmus metus.

AB „LitPharma” – farmacijos įmonė, sukūrusi hibridinį IT priežiūros modelį: kasdienėms problemoms spręsti įdarbintas vienas IT specialistas, o sudėtingesniems projektams ir sistemų auditui samdomi išoriniai ekspertai. Toks modelis užtikrina nuolatinę bazinę priežiūrą ir prieigą prie specializuotų žinių, kai jų reikia.

Rytojaus technologijos – šiandienos iššūkiai

Kalbant apie kompiuterių priežiūrą, būtina paminėti, kad technologijų kraštovaizdis nuolat keičiasi. Debesijos sprendimai, nuotolinė priežiūra ir dirbtinis intelektas keičia tai, kaip turėtume galvoti apie IT infrastruktūrą.

Lietuvos įmonės vis dažniau perkelia dalį savo IT infrastruktūros į debesijos platformas, kas sumažina fizinės įrangos priežiūros poreikį, tačiau sukuria naujus iššūkius, susijusius su duomenų saugumu ir prieigos valdymu.

Nuotolinės priežiūros įrankiai leidžia IT specialistams stebėti ir spręsti problemas net nebūnant fiziškai šalia įrenginio. Tai ypač aktualu tapo po COVID-19 pandemijos, kai daugelis įmonių perėjo prie hibridinio darbo modelio.

Dirbtinio intelekto sprendimai pradeda įsitvirtinti IT priežiūros srityje – nuo automatinio problemų nustatymo iki proaktyvių veiksmų, užkertančių kelią gedimams. Pavyzdžiui, Vilniaus startuolis „SmartMaintain” sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris analizuoja kompiuterių veikimo duomenis ir gali numatyti galimus gedimus net 2-3 savaites prieš jiems įvykstant.

Tačiau šios technologijos taip pat kelia naujus iššūkius – duomenų privatumo klausimus, poreikį nuolat atnaujinti žinias ir didesnę priklausomybę nuo interneto ryšio.

Kai technologijos tampa verslo pagrindu, o ne tik įrankiu

Apžvelgus Lietuvos įmonių kompiuterių priežiūros praktikas, aiškėja, kad situacija gerėja, tačiau vis dar yra daug erdvės tobulėjimui. Technologijų vaidmuo versle nebeapsiriboja vien tik įrankio funkcija – jos tampa fundamentaliu verslo pagrindu, nuo kurio priklauso įmonės sėkmė.

Įmonės, kurios IT priežiūrą traktuoja kaip strateginį elementą, o ne kaip būtiną blogybę, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų. Jos mažiau laiko praleidžia spręsdamos technines problemas ir daugiau dėmesio gali skirti pagrindinei veiklai.

Lietuvos rinkoje matome, kad IT brandos lygis kyla, tačiau nevienodai. Didmiesčiuose veikiančios įmonės dažniau įdiegia pažangias IT priežiūros praktikas, tuo tarpu regionuose situacija keičiasi lėčiau. Vis dėlto, COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninę transformaciją visoje šalyje ir privertė daugelį įmonių permąstyti savo požiūrį į technologijas.

Ateityje tikėtina, kad IT priežiūros modeliai taps dar labiau individualizuoti ir pritaikyti konkretiems verslo poreikiams. Vietoj universalių sprendimų matysime daugiau specializuotų pasiūlymų, atsižvelgiančių į įmonės dydį, veiklos pobūdį ir technologinę brandą.

Galiausiai, efektyvi kompiuterių priežiūra nėra vien tik techninių problemų sprendimas – tai strateginis požiūris į verslo tęstinumą ir efektyvumą. Įmonės, kurios tai supranta anksčiau, įgyja konkurencinį pranašumą, kuris ilgainiui virsta geresne klientų patirtimi, didesniu darbuotojų produktyvumu ir, galiausiai, sveikesne finansine padėtimi.