Turbūt daugeliui pažįstama situacija – įjungi kompiuterį ir eini užsikaisti arbatos, nes žinai, kad sistema krovimui užtruks kelias minutes. Arba paleidus programą, spėji pasitikrinti telefoną, kol ji pagaliau atsidarys. Jei tavo kompiuteris vis dar naudoja seną gerą magnetinį kietąjį diską (HDD), tikėtina, kad būtent jis yra didžiausias tavo sistemos lėtumo kaltininkas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl SSD diskai yra revoliucinis sprendimas kompiuterio spartai, kaip juos pasirinkti ir kaip atlikti disko keitimą savarankiškai.
Kodėl HDD tampa kompiuterio silpnąja grandimi?
Tradiciniai kietieji diskai (HDD) veikia naudodami besisukančius magnetinius diskus ir mechanines galvutes, kurios fiziškai juda skaitydamos duomenis. Tai primena seną patefoną – adatėlė turi mechaniškai pasiekti reikiamą vietą plokštelėje. Dėl šios mechaninės prigimties HDD greitis yra fundamentaliai ribojamas fizikos dėsnių:
- Diskui reikia fiziškai įsisukti (dažniausiai 5400 arba 7200 apsisukimų per minutę)
- Skaitymo/rašymo galvutės turi mechaniškai judėti virš disko
- Duomenys dažnai būna fragmentuoti skirtingose disko vietose
Visa tai lemia, kad duomenų paieška HDD diske užtrunka vidutiniškai 10-15 milisekundžių – tai atrodo nedaug, tačiau kompiuteris per šį laiką galėtų atlikti milijonus skaičiavimų. Šiuolaikinėse sistemose būtent diskas dažniausiai tampa „butelio kakleliu”, stabdančiu visą sistemą.
SSD revoliucija: kaip veikia spartieji diskai?
Solid State Drive (SSD) veikimo principas kardinaliai skiriasi nuo HDD. Čia nėra jokių judančių dalių – duomenys saugomi specialiose atminties mikroschemos celėse, kurios pasiekiamos elektroniniu būdu. Tai fundamentaliai keičia žaidimo taisykles:
- Duomenų paieškos laikas sutrumpėja nuo 10-15 ms iki maždaug 0,1 ms (100 kartų greičiau!)
- Nuoseklaus skaitymo/rašymo greitis išauga nuo ~100-150 MB/s iki 500-7000 MB/s (priklausomai nuo SSD tipo)
- Nėra mechaninio dėvėjimosi, todėl mažesnė gedimo tikimybė
- Atsparumas vibracijai ir smūgiams
- Mažesnis energijos suvartojimas ir šilumos išskyrimas
Praktikoje tai reiškia, kad operacinė sistema pasileis per 10-20 sekundžių vietoj 1-2 minučių, programos atsidarys akimirksniu, o bendras sistemos reaktyvumas padidės taip ženkliai, kad kartais sunku patikėti, jog tai tas pats kompiuteris.
SSD tipai ir jų skirtumai: kurį pasirinkti?
Šiuo metu rinkoje egzistuoja keletas pagrindinių SSD tipų, besiskiriančių sąsajomis ir veikimo principais:
SATA SSD
Tai seniausia ir labiausiai paplitusi SSD forma, naudojanti tą pačią SATA jungtį kaip ir tradiciniai HDD. Jų privalumai:
- Suderinami su praktiškai visais kompiuteriais
- Kaina nuo 50€ už 250GB
- Greitis: ~550 MB/s skaitymas/rašymas
- Idealus pasirinkimas senesnių kompiuterių atnaujinimui
M.2 NVMe SSD
Naujesnis standartas, naudojantis PCIe magistralę duomenų perdavimui:
- Kompaktiška M.2 formą (atrodo kaip nedidelė plokštelė)
- Greitis: nuo 1500 MB/s iki 7000 MB/s
- Reikalauja naujesniuose motininėse plokštėse esančio M.2 lizdo
- Kaina nuo 60€ už 250GB
- Idealus naujesniems kompiuteriams
Jei tavo kompiuteris pagamintas po 2015 metų, verta patikrinti, ar motininė plokštė turi M.2 lizdą – tokiu atveju NVMe diskas suteiks maksimalų greitį. Senesniam kompiuteriui SATA SSD vis tiek bus milžiniškas patobulinimas lyginant su HDD.
Praktinis vadovas: kaip pakeisti diską pačiam
Disko keitimas yra vienas iš paprasčiausių kompiuterio atnaujinimo darbų, kurį daugelis gali atlikti savarankiškai. Štai išsamus proceso aprašymas:
Pasiruošimas
- Atsarginė kopija – būtinai išsaugok visus svarbius duomenis išoriniame diske arba debesyje
- Reikalingi įrankiai: kryžminis atsuktuvas, antistatinė apyrankė (pageidautina)
- Programinė įranga: atsisiųsk nemokamą „Macrium Reflect Free” arba „Clonezilla” diską klonuoti
Disko klinavimas (jei nori išsaugoti duomenis)
- Prijunk naują SSD išoriniu adapteriu arba įdėk į kompiuterį kaip papildomą diską
- Naudok klinavimo programą, kad perkeltum visą turinį iš senojo disko į naująjį
- Patikrink, ar klonuotas diskas tinkamai paleidžiamas
Fizinis disko keitimas
- Išjunk kompiuterį ir atjunk maitinimo laidą
- Atidaryk kompiuterio korpusą (stacionariam) arba atitinkamą skyrelį (nešiojamam)
- Lokalizuok esamą diską ir atsargiai atjunk duomenų bei maitinimo kabelius
- Išimk seną diską ir įdėk naująjį SSD
- Prijunk tuos pačius kabelius prie naujo disko
- Uždaryk korpusą ir įjunk kompiuterį
Jei nusprendei pradėti nuo nulio, po disko pakeitimo tiesiog įdiek operacinę sistemą iš naujo naudodamas USB atmintinę su Windows arba kitos OS diegimo failais.
Optimizacijos po SSD įdiegimo
Įdiegus SSD, verta atlikti keletą papildomų veiksmų, kad užtikrintum maksimalų našumą ir ilgaamžiškumą:
- Patikrink, ar įjungtas TRIM – Windows komandų eilutėje įveskite:
fsutil behavior query DisableDeleteNotify. Jei rezultatas 0, TRIM jau įjungtas. - Išjunk defragmentaciją SSD diskams – ji nereikalinga ir trumpina disko tarnavimo laiką.
- Perkonfigūruok Windows hibernacijos nustatymus – hibernacijos failas užima daug vietos, todėl mažesniuose SSD gali būti verta jį išjungti.
- Perkėlk laikinus failus į seną HDD, jei jį palikai kaip antrą diską – tai sumažins rašymo operacijų skaičių SSD.
Taip pat verta patikrinti BIOS/UEFI nustatymus ir įsitikinti, kad diskas veikia AHCI režimu, o ne senesniame IDE režime, kas gali riboti greitį.
Ką daryti su senu HDD?
Senasis diskas dar gali puikiai pasitarnauti:
- Duomenų saugykla – idealiai tinka nuotraukoms, vaizdo įrašams, muzikai ir kitiems retai naudojamiems dideliems failams
- Atsarginių kopijų diskas – automatizuok reguliarų svarbių duomenų kopijavimą
- Išorinis diskas – įdėk į išorinį dėklą ir naudok kaip nešiojamą saugyklą
Jei kompiuteryje yra vieta antram diskui, rekomenduoju naudoti hibridinę sistemą: SSD operacinei sistemai ir programoms, HDD – dideliems duomenų failams.
Naujasis gyvenimas su SSD: ką pastebėsi iškart
Įsidiegus SSD, pokyčiai bus akivaizdūs jau nuo pirmo kompiuterio įjungimo. Štai ką pastebi absoliuti dauguma vartotojų:
- Operacinės sistemos paleidimas sutrumpėja nuo 1-2 minučių iki 10-20 sekundžių
- Programos, kurios anksčiau krovėsi 30 sekundžių, dabar atsidarys per 2-3 sekundes
- Failų kopijavimas pagreitėja 5-10 kartų
- Kompiuteris tampa reaktyvesnis net dirbant su keliomis programomis vienu metu
- Žaidimų lygių krovimo laikas sutrumpėja drastiškai
- Dingsta „mikro užšalimai”, kurie būdingi kompiuteriams su HDD
Dauguma vartotojų teigia, kad SSD disko įdiegimas buvo naudingiausias jų kompiuterio atnaujinimas, suteikęs didesnį našumo šuolį nei procesoriaus ar operatyviosios atminties keitimas.
Skaitmeninė jaunystės eliksyras tavo kompiuteriui
SSD disko įdiegimas dažnai prilyginamas kompiuterio atgimimui – tai tarsi skaitmeninė jaunystės terapija, grąžinanti sistemai gyvybingumą ir reaktyvumą. Stebėtina, kaip vieno komponento pakeitimas gali transformuoti visą naudojimosi patirtį ir pratęsti kompiuterio tarnavimo laiką dar keleriems metams.
Šiandien, kai programinė įranga tampa vis reiklesnė, o mūsų kantrybė – vis trumpesnė, SSD tapo ne prabanga, o būtinybe. Technologijų pasaulyje retai pasitaiko atnaujinimai, kurie už palyginti nedidelę investiciją (50-100€) suteikia tokį ryškų pokyčių šuolį.
Taigi, jei vis dar dvejoji, ar verta keisti seną HDD į SSD – nedvejok. Tai vienas iš nedaugelio technologinių sprendimų, kurie garantuotai nepalieka nusivylusių vartotojų. Galbūt po šio atnaujinimo atrasi, kad tavo „pasenęs” kompiuteris iš tiesų vis dar turi pakankamai galios šiuolaikinėms užduotims – jam tiesiog reikėjo greičio injekcijos, kurią suteikia SSD.