Virtualių pasaulių aušra: nuo fantastikos iki kasdienybės
Prisimenu, kaip vaikystėje žiūrėdamas „Matricą” svajojau apie pasaulį, kuriame realybė ir virtualumas susilieja į vieną. Tada tai atrodė tik tolima fantastika, tačiau šiandien, kai metavisatos sąvoka tampa vis labiau įprasta mūsų žodyne, suprantu, kad gyvenu laikotarpiu, kai fantastika virsta tikrove.
Metavisata – tai kolektyvinis virtualių erdvių tinklas, kuriame žmonės gali bendrauti, dirbti, žaisti ir egzistuoti per savo skaitmeninius avatarus. Tai ne viena platforma ar produktas, bet ekosistema, jungianti įvairias technologijas: virtualią realybę (VR), papildytą realybę (AR), blokų grandinę, dirbtinį intelektą ir socialines platformas.
Nors terminas „metavisata” išpopuliarėjo tik pastaruosius kelerius metus (ypač po to, kai „Facebook” pasivadino „Meta”), pati koncepcija turi gilias šaknis. Nuo Nealo Stephensono 1992 metų romano „Snow Crash”, kuriame pirmą kartą buvo paminėtas terminas, iki ankstyvųjų virtualių pasaulių, tokių kaip „Second Life”, metavisatos idėja evoliucionavo dešimtmečius.
Šiandien stovime ant naujos eros slenksčio – eros, kurioje fizinės ir virtualios realybės ribos darosi vis labiau neryškios. Bet ar metavisata yra tik sudėtingesnis žaidimas, ar ji iš tiesų formuos mūsų ateities realybę?
Dabartinė metavisatos ekosistema: daugiau nei žaidimai
Kai daugelis išgirsta žodį „metavisata”, pirmiausia pagalvoja apie žaidimus – „Fortnite”, „Roblox” ar „Minecraft”. Ir nors šios platformos tikrai yra metavisatos pionierės, šiandieninė metavisatos ekosistema apima kur kas daugiau.
„Decentraland” ir „The Sandbox” – tai platformos, kuriose vartotojai gali pirkti virtualią žemę, kurti turinį ir uždirbti kriptovaliuta. Šios platformos veikia blokų grandinės pagrindu, todėl virtuali nuosavybė yra tikra ir gali būti parduota už realius pinigus. 2021 metais vienas virtualus žemės sklypas „Decentraland” buvo parduotas už 2,4 milijono dolerių – suma, kuri dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusi absurdiška.
Verslo sektorius taip pat aktyviai domisi metavisata. „Microsoft”, „Nvidia”, „Epic Games” ir, žinoma, „Meta” investuoja milijardus į metavisatos infrastruktūros kūrimą. „Microsoft Mesh” jau dabar leidžia žmonėms iš skirtingų pasaulio vietų susitikti virtualioje erdvėje ir bendradarbiauti taip, tarsi būtų vienoje patalpoje.
Mados industrija eksperimentuoja su virtualiais drabužiais ir aksesuarais. „Gucci”, „Balenciaga” ir kiti prekės ženklai jau pardavinėja skaitmeninius drabužius, kuriuos galima „dėvėti” virtualioje erdvėje. Įdomu tai, kad kai kurie virtualūs mados kūriniai kainuoja daugiau nei jų fiziniai atitikmenys.
Net nekilnojamojo turto agentai pradeda specializuotis virtualiuose nekilnojamojo turto sandoriuose, o architektai projektuoja pastatus, kurie egzistuos tik skaitmeniniame pasaulyje. Tai jau nebe žaidimas – tai nauja ekonominė ir socialinė erdvė, kurioje formuojasi visiškai naujos profesijos ir verslo modeliai.
Technologiniai iššūkiai: kodėl dar nesame pilnai metavisatoje
Nepaisant visų investicijų ir entuziazmo, pilnavertė metavisata, kokią ją įsivaizduojame iš mokslinės fantastikos, dar neegzistuoja. Tam yra keletas rimtų technologinių kliūčių.
Pirmiausia – įrenginių problema. Dabartiniai VR akiniai vis dar yra gana nepatogūs ilgalaikiam naudojimui: jie sunkūs, kartais sukelia pykinimą, o jų raiška vis dar neprilygsta tam, ką matome realiame pasaulyje. AR akiniai, tokie kaip „Microsoft HoloLens” ar „Magic Leap”, kol kas yra per brangūs masiniam vartotojui ir turi ribotą regos lauką.
Antra – sąveikos problema. Kaip natūraliai sąveikauti su virtualiais objektais? Dabartiniai valdikliai ir gestų sekimo sistemos yra tik pradžia. Norint pasiekti tikrą panardinimą, reikia tobulesnių haptinių technologijų, kurios leistų mums „jausti” virtualius objektus.
Trečia – skalės problema. Tikra metavisata turėtų palaikyti milijonus vartotojų, sąveikaujančių vienu metu. Tai reikalauja milžiniškos skaičiavimo galios ir tinklo pralaidumo. Net populiariausi žaidimai šiandien negali palaikyti daugiau nei kelių šimtų žaidėjų viename serveryje.
Galiausiai – standartizacijos problema. Kad metavisata būtų tikrai universali, reikia bendrų standartų, kurie leistų skirtingoms platformoms sąveikauti tarpusavyje. Jūsų avataras ir turtas turėtų būti perkeliami iš vienos platformos į kitą, o tam reikia, kad didžiosios technologijų kompanijos susitartų dėl bendrų protokolų.
Šie iššūkiai nėra neįveikiami, bet jie paaiškina, kodėl visavertė metavisata vis dar yra labiau ateities vizija nei dabartinė realybė.
Metavisatos socialinės implikacijos: naujos galimybės ir pavojai
Metavisata žada revoliucionizuoti tai, kaip bendraujame, mokomės ir dirbame. Pandemija jau parodė, kaip svarbu turėti skaitmenines erdves bendravimui, kai fizinis kontaktas yra ribotas. Metavisata gali pasiūlyti dar gilesnį ir prasmingesnį nuotolinį bendravimą.
Įsivaizduokite mokyklą, kurioje mokiniai gali „keliauti” per istorinius įvykius, „apsilankyti” tolimose planetose ar „išardyti” žmogaus širdį, kad geriau suprastų jos veikimą. Arba darbo susitikimą, kuriame kolegos iš skirtingų žemynų susirenka prie vieno virtualaus stalo, kur gali manipuliuoti 3D objektais ir bendrai kurti.
Tačiau su šiomis galimybėmis ateina ir rimti pavojai. Jau dabar matome problemas, susijusias su privatumu ir duomenų rinkimu socialiniuose tinkluose. Metavisatoje šios problemos gali tapti dar sudėtingesnės, nes bus renkama dar daugiau duomenų: nuo akių judesių iki kūno kalbos.
Priklausomybė nuo virtualių pasaulių taip pat kelia nerimą. Jei metavisata taps patrauklesnė už realų pasaulį (ypač tiems, kurie susiduria su socialinėmis ar ekonominėmis kliūtimis), ar nerizikuojame sukurti kartos, kuri pabėga nuo realių problemų į virtualią utopinę erdvę?
Dar vienas aspektas – skaitmeninė atskirtis. Jei metavisata taps pagrindiniu būdu, kaip žmonės dirba, mokosi ir bendrauja, ką tai reikš tiems, kurie neturi prieigos prie reikalingų technologijų ar įgūdžių jomis naudotis?
Metavisatos ekonomika: nauji verslo modeliai ir galimybės
Metavisata jau dabar formuoja naują ekonomiką, kuri veikia pagal savo taisykles. Šioje ekonomikoje skaitmeniniai objektai – nuo žemės sklypų iki meno kūrinių – gali turėti realią vertę, patvirtintą blokų grandinės technologija.
Nekeičiamieji žetonai (NFT) tapo pagrindiniu būdu patvirtinti skaitmeninių objektų nuosavybę metavisatoje. 2021 metais skaitmeninis menininkas Beeple pardavė NFT meno kūrinį už 69 milijonus dolerių – tai buvo momentas, kai tradicinis meno pasaulis pradėjo rimtai žiūrėti į skaitmeninį meną.
Metavisatoje atsiranda ir visiškai naujos profesijos. Virtualūs architektai projektuoja pastatus ir erdves, kurios egzistuoja tik skaitmeniniame pasaulyje. Virtualūs renginių organizatoriai kuria koncertus ir festivalius, kuriuose dalyvauja milijonai žmonių iš viso pasaulio. Virtualūs mados dizaineriai kuria drabužius, kuriuos žmonės „dėvi” savo avatarais.
Įmonėms metavisata siūlo naujus būdus pasiekti klientus. Prekės ženklai jau dabar eksperimentuoja su virtualiomis parduotuvėmis, kuriose klientai gali išbandyti produktus prieš pirkdami juos fiziniame pasaulyje. „Nike” neseniai įsigijo RTFKT – įmonę, kuri specializuojasi kuriant virtualius sportinius batelius ir kitus skaitmeninius mados elementus.
Praktinis patarimas verslui: jei norite pasiruošti metavisatos ekonomikai, pradėkite nuo mažų eksperimentų. Sukurkite virtualią savo produktų ar paslaugų versiją ir išbandykite ją platformose, kurios jau dabar pritraukia jūsų tikslinę auditoriją. Tai gali būti paprastas AR filtras „Instagram” ar virtualus showroom „Decentraland”.
Praktiniai žingsniai į metavisatą: kaip pradėti jau dabar
Jei jus domina metavisata ir norite pradėti tyrinėti šią naują erdvę, štai keletas praktinių patarimų:
- Pradėkite nuo esamos infrastruktūros. Platformos kaip „Roblox”, „Fortnite” ar „Minecraft” jau dabar siūlo daug metavisatos elementų. Jos yra lengvai prieinamos ir nereikalauja brangios įrangos.
- Išbandykite VR. „Oculus Quest 2″ (dabar „Meta Quest 2″) yra santykinai nebrangus būdas patirti VR. Pradėkite nuo socialinių VR aplikacijų kaip „VRChat” ar „Rec Room”, kurios leidžia bendrauti su kitais vartotojais virtualioje erdvėje.
- Susipažinkite su kriptovaliutomis ir NFT. Jei norite dalyvauti metavisatos ekonomikoje, jums reikės suprasti pagrindinius blokų grandinės konceptus. Sukurkite kriptovaliutos piniginę ir įsigykite nedidelį kiekį kriptovaliutos, kad suprastumėte, kaip veikia šios technologijos.
- Mokykitės kurti. Metavisata reikalauja kūrėjų. Platformos kaip „Roblox Studio” ar „Unity” leidžia kurti savo virtualias erdves net be gilių programavimo žinių.
- Sekite naujienas. Metavisatos technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu. Sekite specializuotus tinklaraščius, „Twitter” paskyras ir „YouTube” kanalus, kad neatsiliktumėte.
Konkreti rekomendacija pradedantiesiems: pradėkite nuo „Spatial” platformos, kuri leidžia sukurti savo virtualią galeriją ar darbo erdvę be jokių techninių žinių. Galite pasiekti ją per naršyklę, mobilųjį telefoną ar VR akinius, todėl tai puikus būdas pažinti metavisatos galimybes nepriklausomai nuo turimos įrangos.
Tarp kodų ir svajonių: metavisatos ateities horizontai
Stovime ant slenksčio į naują erą – erą, kurioje fizinė ir virtuali realybės susipina į vieną nedalomą visumą. Metavisata nėra tik žaidimas ar laikina technologinė mada. Ji atspindi gilų žmogaus troškimą peržengti fizinio pasaulio ribas, kurti naujas erdves ir naujus būdus būti kartu.
Ar metavisata pakeis mūsų kasdienį gyvenimą taip, kaip tai padarė internetas? Greičiausiai taip, nors tikslios formos, kurias ji įgaus, dar nėra aiškios. Viena aišku – mes jau nebegrįšime į pasaulį, kuriame fizinė realybė yra vienintelė realybė.
Kaip ir bet kuri galinga technologija, metavisata nėra nei gera, nei bloga pati savaime. Ji bus tokia, kokią ją sukursime. Todėl svarbu, kad į jos kūrimą įsitrauktų ne tik technologijų gigantai, bet ir menininkai, pedagogai, filosofai ir eiliniai vartotojai.
Metavisata siūlo mums unikalią galimybę – galimybę iš naujo apmąstyti, ką reiškia būti žmogumi skaitmeniniame amžiuje. Tai galimybė sukurti pasaulį, kuris atspindi mūsų geriausias savybes: kūrybiškumą, bendruomeniškumą ir troškimą tyrinėti nežinomybę.
Taigi, ar metavisata yra žaidimas, ar ateities realybė? Ji yra abu – žaidimas, kuris tampa realybe, ir realybė, kuri tampa vis labiau žaisminga. Ir būtent šiame dualume slypi jos transformuojanti galia.