Šie virusai gali veikti kaip savarankiškos programos arba kaip dalis kitos programinės įrangos, kuri, atrodo, yra nekenksminga. Kai kurie iš jų sugeba savaime daugintis ir plisti į kitus kompiuterius, o kiti reikalauja vartotojo veiksmų, pavyzdžiui, failo atidarymo ar programos įdiegimo.
Virusai gali pakenkti įvairiais būdais: nuo paprasto kompiuterio darbo lėtėjimo iki duomenų praradimo, asmeninės informacijos vagystės ar net visos sistemos sunaikinimo. Jie dažnai bando pasislėpti nuo antivirusinių programų, naudodami sudėtingas technologijas, tokias kaip polimorfinis kodavimas, kuris leidžia jiems keisti savo formą ir išvengti aptikimo.
Siekiant sumažinti riziką būti užkrėstam, labai svarbu nuolat naudoti atnaujintą antivirusinę programinę įrangą, reguliariai atnaujinti operacinę sistemą ir programinę įrangą bei elgtis atsargiai naršant internete ar atidarant nepažįstamus el. pašto priedus. Edukuoti vartotojus apie saugų elgesį internete taip pat yra esminis žingsnis siekiant apsaugoti asmeninius ir verslo duomenis nuo kenkėjiškų išpuolių.
Kaip kompiuteriniai virusai plinta?
Kompiuteriniai virusai plinta įvairiais būdais, ir šis procesas gali būti labai subtilus arba akivaizdus, priklausomai nuo viruso tipo ir jo kūrėjų tikslų. Vienas iš pagrindinių būdų yra per užkrėstus failus. Šie failai gali būti platinami el. paštu kaip priedai, per bendrinamus failus tarp vartotojų ar net parsisiunčiami iš interneto svetainių, kurios atrodo patikimos.
Kitas dažnas virusų plitimo būdas yra per tinklo jungtis. Pavyzdžiui, kirminai yra speciali virusų rūšis, kuri gali savarankiškai plisti per tinklus, naudodama pažeidžiamumus operacinėse sistemose ar programinėje įrangoje. Šie kirminai neturi priklausyti nuo vartotojo veiksmų, kad plistų, todėl jie gali greitai apimti didelius tinklus.
Socialinės inžinerijos metodai taip pat yra populiarūs tarp kibernetinių nusikaltėlių. Naudojant apgaulingus el. laiškus arba melagingas svetaines, vartotojai skatinami spustelėti nuorodas ar atsisiųsti programas, kurios iš tikrųjų yra užkrėstos. Ši taktika dažnai naudoja psichologinius triukus, pavyzdžiui, skubos jausmą ar emocinį manipuliavimą, kad priverstų vartotojus veikti.
Be to, virusai gali plisti per nuimamus laikmenų įrenginius, tokius kaip USB atmintinės ar išoriniai kietieji diskai. Kai tokie įrenginiai yra prijungti prie kompiuterio, virusas gali automatiškai atsisiųsti ir pradėti veikti.
Naujos technologijos taip pat suteikia galimybių virusams plisti. Pavyzdžiui, išmanieji įrenginiai ir IoT (daiktų interneto) prietaisai gali būti pažeidžiami, jei nėra tinkamai apsaugoti. Tai leidžia virusams plisti per įvairius tinklo įrenginius, neapsiribojant vien kompiuteriais.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad netgi teisėtai atrodanti programinė įranga gali būti užkrėsta, ypač jei ji parsisiunčiama iš nepatikimų šaltinių arba su ja sąmoningai manipuliuoja kenkėjiški veikėjai. Todėl vartotojai turi būti ypač atsargūs, kai atsisiunčia ir įdiegia naujas programas.
Pagrindiniai kompiuterinių virusų tipai
Kompiuteriniai virusai yra kenksmingos programinės įrangos formos, kurios gali pakenkti kompiuteriui arba jo naudotojui. Jie gali būti įvairių tipų, kiekvienas turintis savo unikalių savybių ir veikimo būdų. Štai keletas pagrindinių kompiuterinių virusų tipų, kuriuos verta pažinti:
1. Failiniai virusai: Šie virusai jungiasi prie vykdomųjų failų, tokių kaip .exe ar .com. Kai užkrėstas failas yra paleidžiamas, virusas taip pat aktyvuojasi ir gali plisti į kitus failus ar sistemas. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių virusų tipų.
2. Makro virusai: Jie parašyti makro kalbomis, kurios naudojamos automatinėms užduotims atlikti tokiose programose kaip Microsoft Word ar Excel. Makro virusai gali būti įtraukti į dokumentus ir plisti, kai šie dokumentai yra atidaromi kitoje sistemoje.
3. Boot sektoriaus virusai: Šie virusai atakuoja kompiuterio įkrovimo sektorių (boot sector), kuris naudojamas sistemai paleisti. Jie yra pavojingi, nes gali būti įkeliami dar prieš operacinės sistemos įkrovimą, taip apsunkindami jų aptikimą ir pašalinimą.
4. Polimorfiniai virusai: Šie virusai geba keisti savo kodą kiekvieną kartą, kai jie plinta arba yra vykdomi. Tai apsunkina jų aptikimą antivirusinėmis programomis, kurios remiasi parašų atpažinimu.
5. Rezidentiniai virusai: Jie įsiterpia į kompiuterio operacinę sistemą ir lieka atmintyje, veikdami tol, kol kompiuteris yra įjungtas. Tai leidžia jiems užkrėsti kitus failus ar programas, kai tik jie yra paleidžiami.
6. Worms (kirminai): Nors techniškai ne visiškai virusai, jie yra glaudžiai susiję. Kirminai yra savarankiški ir gali plisti be žmogaus įsikišimo, naudodami tinklo pažeidžiamumus. Jie dažnai sukelia tinklo perkrovas ir gali plisti labai greitai.
7. Trojanai (Trojos arkliai): Šie virusai maskuojasi kaip teisėta programinė įranga arba failai, siekdami apgauti naudotojus, kad jie būtų įdiegti. Kartą įdiegti, jie gali suteikti piktavaliams prieigą prie kompiuterio ar atlikti kitas kenksmingas operacijas.
Kiekvienas virusų tipas turi savo unikalias savybes ir kelia skirtingus pavojus, todėl svarbu žinoti, kaip jie veikia, kad galėtumėte tinkamai apsaugoti savo kompiuterį ir duomenis. Naudojant tinkamas saugumo priemones ir būnant budriems, galima efektyviai apsisaugoti nuo šių grėsmių.
Simptomai, rodantys, kad kompiuteris gali būti užkrėstas
Kai kompiuteris užsikrečia virusu ar kita kenkėjiška programa, dažnai pastebimi tam tikri simptomai, kurie gali padėti nustatyti problemą. Vienas iš pagrindinių ženklų yra lėtesnis sistemos veikimas. Jeigu jūsų kompiuteris veikia daug lėčiau nei įprastai, tai gali reikšti, kad fone veikia kenkėjiška programa.
Kitas simptomas gali būti dažnai pasirodantys klaidų pranešimai ar netikėtai užsidarančios programos. Tai gali būti ženklas, kad virusas bando pažeisti arba pakeisti sistemos failus. Taip pat, jeigu pastebite, kad jūsų naršyklėje atsiranda daug nepageidaujamų iššokančių langų (angl. pop-ups) ar naujų, nepažįstamų įrankių juostų, tai gali būti kenkėjiškos programos veiklos požymis.
Jeigu jūsų kompiuteris pradeda siųsti keistus elektroninius laiškus be jūsų žinios, tai yra dar vienas ženklas, kad jūsų sistema gali būti užkrėsta. Tai ypač pavojinga, nes jūsų kontaktai gali tapti tokio viruso platinimo aukomis.
Be to, jei pastebite, kad jūsų antivirusinė programa ar ugniasienė yra netikėtai išjungta arba jos negalite atnaujinti, tai gali reikšti, kad kenkėjiška programa bando apsaugoti save nuo aptikimo. Galiausiai, jei jūsų kompiuterio darbalaukyje ar failų sistemoje atsiranda nauji, nepažįstami failai ar programos, tai taip pat gali būti viruso veiklos ženklas.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir, jei pastebite bent keletą iš jų, nedelsiant imtis veiksmų, kad apsaugotumėte savo duomenis ir sistemą.