Mobiliųjų įrenginių saugumas – kodėl tai svarbu?
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano draugė Rasa negalėjo suprasti, kas nutiko jos telefonui. Baterija išsikraudavo per kelias valandas, ekranas kartais pats įsijungdavo, o mėnesio gale atėjo sąskaita su papildomais mokesčiais už kažkokias neaiškias SMS žinutes. Pasirodo, jos telefonas buvo užkrėstas kenkėjiška programa, kuri ne tik rinko asmeninius duomenis, bet ir siuntė mokamas žinutes.
Šiandien išmanieji telefonai tapo mūsų gyvenimo centru – juose saugome banko duomenis, asmeninius dokumentus, nuotraukas ir bendraujame su artimaisiais. Nenuostabu, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau taikosi būtent į šiuos įrenginius. Pagal naujausius duomenis, vien 2023 metais mobiliųjų įrenginių kenkėjiškų programų skaičius išaugo 35%, o finansinių nuostolių dėl telefonų užkrėtimo suma siekė milijardus eurų visame pasaulyje.
Pagrindinės grėsmės, tykančios jūsų telefono
Kenkėjiškos programos egzistuoja įvairių tipų, ir kiekviena jų kelia skirtingą pavojų:
- Šnipinėjimo programos (Spyware) – stebi jūsų veiklą, renka asmeninius duomenis ir perduoda juos tretiesiems asmenims.
- Reklaminis šlamštas (Adware) – užtvindo telefoną agresyviomis reklamomis, kurios ne tik erzina, bet ir gali nukreipti į kenkėjiškus tinklapius.
- Išpirkos reikalaujančios programos (Ransomware) – užrakina telefoną arba užšifruoja duomenis ir reikalauja išpirkos.
- Bankiniai trojanai – specialiai sukurti pavogti bankinius duomenis ir prisijungimus prie finansinių paskyrų.
- Sukčiavimo programos – apsimeta teisėtomis programėlėmis, bet iš tikrųjų vagia duomenis arba vykdo mokėjimus be jūsų žinios.
Šios grėsmės gali patekti į telefoną įvairiais būdais: per nepatikimas programėles, apsimetėliškas SMS žinutes, elektroninius laiškus su kenkėjiškais priedais, ar net per viešo Wi-Fi tinklus.
Kasdienės praktikos, apsaugančios telefoną
Apsaugoti telefoną nuo kenkėjiškų programų nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Štai keletas paprastų, bet efektyvių kasdienių praktikų:
Atsisiųskite programėles tik iš oficialių šaltinių. Google Play Store (Android) ir App Store (iOS) tikrina programėles prieš leisdamos jas platinti. Nors sistema nėra tobula, ji atmeta daugumą kenkėjiškų programų. Jei naudojate Android, venkite „sideloading” praktikos – programėlių diegimo iš nežinomų šaltinių.
Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programėles. Atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas. Mano pažįstamas Tomas ilgai atidėliojo telefono atnaujinimą, kol galiausiai jo banko programėlė buvo užkrėsta per žinomą saugumo spragą, kurią naujausias atnaujinimas būtų užtaisęs.
Būkite atsargūs su prieigos teisėmis. Kai programėlė prašo prieigos prie jūsų kontaktų, nuotraukų, mikrofono ar vietos duomenų, paklauskite savęs – ar jai tikrai to reikia? Žibintuvėlio programėlei tikrai nereikia prieigos prie jūsų kontaktų.
Nespustelėkite įtartinų nuorodų. Ypač gautų per SMS, WhatsApp ar kitas žinučių programėles. Net jei žinutė atrodo atsiųsta draugo, pasitikrinkite su juo, ar tikrai jis ją siuntė.
Antivirusinės programos: ar jos tikrai reikalingos?
Dažnai kyla klausimas – ar išmaniajam telefonui reikalinga antivirusinė programa? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių.
iOS įrenginiams (iPhone, iPad) antivirusinės programos teikia ribotą naudą, nes Apple taiko griežtą programų kontrolę ir „sandboxing” principą, kuris neleidžia programoms prieiti prie kitų programų duomenų. Tačiau net ir iOS naudotojai gali tapti sukčiavimo (phishing) aukomis.
Android įrenginiams antivirusinė apsauga gali būti naudingesnė, ypač jei:
- Dažnai diegiate programas iš neoficialių šaltinių
- Lankotės nepatikimuose tinklalapiuose
- Saugote jautrius verslo ar asmeninius duomenis
- Naudojate senesnę Android versiją, kuri nebegauna saugumo atnaujinimų
Renkantis antivirusinę programą, verta atkreipti dėmesį į tokius patikimus sprendimus kaip Bitdefender, Kaspersky, Norton ar ESET. Tačiau atminkite, kad net geriausia antivirusinė programa neapsaugos nuo visų grėsmių, ypač jei nesilaikysite pagrindinių saugumo principų.
Duomenų atsarginės kopijos – jūsų apsaugos plano dalis
Neseniai mano kolega Marius patyrė nemalonų siurprizą – jo telefonas buvo užkrėstas išpirkos reikalaujančia programa. Ekrane pasirodė pranešimas, kad visi duomenys užšifruoti, o norėdamas juos atgauti, turi sumokėti 300 eurų kriptovaliuta. Laimei, Marius reguliariai darė atsargines kopijas – ištrynė telefoną, atkūrė duomenis iš kopijos ir išvengė išpirkos mokėjimo.
Atsarginės kopijos yra gyvybiškai svarbi apsaugos dalis. Rekomenduoju:
- Įjungti automatinį nuotraukų ir vaizdo įrašų atsarginių kopijų kūrimą į Google Photos, iCloud ar kitą debesijos paslaugą
- Reguliariai kurti viso telefono atsargines kopijas
- Saugoti svarbius dokumentus ir failus keliose vietose
- Patikrinti, ar atsarginės kopijos tikrai veikia, bandant atkurti kelis failus
Atminkite, kad atsarginė kopija padės ne tik kenkėjiškų programų atveju, bet ir pametus telefoną ar jam sugedus.
Viešieji Wi-Fi tinklai – pavojinga teritorija
Kavos pertraukėlė oro uoste, laukiant skrydžio. Prisijungiate prie nemokamo Wi-Fi, naršote internete, tikriname el. paštą, gal net prisijungiate prie banko sąskaitos… Sustokite! Viešieji Wi-Fi tinklai yra viena pavojingiausių vietų jūsų telefono saugumui.
Kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti netikrus prieigos taškus, kurie atrodo kaip teisėti (pvz., „Airport_Free_WiFi”), arba vykdyti „žmogaus viduryje” (man-in-the-middle) atakas, perimant jūsų duomenis.
Kaip apsisaugoti naudojantis viešuoju Wi-Fi:
- Naudokite VPN (virtualų privatų tinklą), kuris šifruoja jūsų duomenis
- Venkite prisijungti prie finansinių paskyrų ar įvesti slaptažodžius
- Išjunkite automatinį prisijungimą prie Wi-Fi tinklų
- Naudokite mobilius duomenis jautrioms operacijoms
- Įsitikinkite, kad lankomi tinklalapiai naudoja HTTPS protokolą
Asmeniškai, kai keliauju, visada naudoju patikimą VPN paslaugą, net jei tai kainuoja papildomai. Saugumas vertas tų kelių eurų per mėnesį.
Socialinė inžinerija – silpniausia grandis
Technologijos nuolat tobulėja, tačiau viena silpniausia saugumo grandis išlieka – žmogus. Socialinė inžinerija, arba psichologinė manipuliacija, siekiant išgauti konfidencialią informaciją, tampa vis rafinuotesnė.
Štai keletas dažniausių socialinės inžinerijos metodų, taikomų telefonų naudotojams:
- Sukčiavimas (Phishing) – SMS žinutės ar el. laiškai, apsimetantys banku, valstybine institucija ar populiariu prekės ženklu, prašantys atnaujinti duomenis ar prisijungti per pateiktą nuorodą.
- Apsimetimas (Pretexting) – skambučiai ar žinutės, kuriuose apsimetama technine pagalba, banko darbuotoju ar net jūsų draugu, prašant suteikti prieigą prie įrenginio ar paskyros.
- Sukčiavimas per programėles – netikros programėlės, imituojančios populiarius bankus, el. parduotuves ar socialinius tinklus.
Kaip apsisaugoti? Visada tikrinkite informacijos šaltinį. Jei gaunate žinutę iš banko apie problemą su sąskaita, užuot spustelėję pateiktą nuorodą, atidarykite oficialią banko programėlę arba paskambinkite banko klientų aptarnavimo numeriu. Jei draugas per WhatsApp prašo pinigų, paskambinkite jam tiesiogiai ir pasitikslinkite.
Pamenu atvejį, kai mano mama gavo SMS žinutę, neva iš Lietuvos pašto, apie nepristatytą siuntinį. Žinutėje buvo nuoroda, kur reikėjo sumokėti 1,99 € už pakartotinį pristatymą. Laimei, ji paskambino man pasitarti prieš atlikdama mokėjimą. Tai buvo klasikinis sukčiavimo atvejis, siekiant išvilioti banko kortelės duomenis.
Skaitmeninė higiena – naujasis įprotis
Baigdamas norėčiau pasidalinti mintimis apie skaitmeninę higieną – kasdienių įpročių rinkinį, kuris padeda išlaikyti telefoną saugų, lygiai taip pat, kaip dantų valymas padeda išlaikyti burnos sveikatą.
Įsivaizduokite, kad jūsų telefonas yra jūsų namas. Neįsileistumėte nepažįstamų žmonių į savo namus, neleistumėte jiems naršyti po jūsų asmeninius daiktus ar įdiegti slaptų kamerų. Tačiau dažnai būtent taip elgiamės su savo telefonais – įdiegiame nepažįstamas programėles, spaudžiame ant įtartinų nuorodų, dalijamės per daug asmeninės informacijos.
Skaitmeninė higiena prasideda nuo sąmoningumo. Klauskite savęs: ar tikrai reikia šios programėlės? Ar šis tinklalapis vertas mano asmens duomenų? Ar ši nuoroda atsiųsta patikimo šaltinio?
Reguliariai „valykite” savo telefoną – pašalinkite nenaudojamas programėles, ištrinkite senus failus, peržiūrėkite, kokias teises esate suteikę įvairioms programoms. Kaip ir fizinėje erdvėje, skaitmeninėje aplinkoje mažiau kartais reiškia daugiau – mažiau programų reiškia mažesnį pavojaus paviršių.
Galiausiai, mokykite ir savo artimuosius – ypač vyresnius šeimos narius, kurie dažnai tampa sukčių taikiniu. Pasidalinkite šiomis žiniomis, padėkite jiems sukonfigūruoti telefonus saugiai, būkite jų skaitmeninio saugumo mentoriai.
Kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Technologijos keičiasi, atsiranda naujos grėsmės, bet pagrindiniai principai išlieka tie patys – budrumas, atsargumas ir nuolatinis mokymasis. Jūsų telefonas yra jūsų skaitmeninio gyvenimo vartai – saugokite juos taip pat atidžiai, kaip saugotumėte savo namų raktus.