Skaitmeninės manipuliacijos anatomija
Įsivaizduokite situaciją: atidarote svetainę, ketindami greitai peržiūrėti informaciją, bet staiga pastebite, kad jau užsiprenumeravote naujienlaiškį, nusipirkote papildomą garantiją arba netyčia leidote sekti jūsų buvimo vietą. Jūs nesate išsiblaškę ar neatsargūs – jūs tiesiog tapote „dark patterns” auka.
„Dark patterns” (tamsiųjų šablonų) terminas pirmą kartą buvo pavartotas UX specialisto Harry Brignull 2010 metais. Jis apibrėžė šiuos šablonus kaip „apgaulingus vartotojo sąsajos sprendimus, sukurtus suklaidinti vartotojus, priversti juos atlikti veiksmus, kurių jie nenorėjo daryti”. Per pastaruosius metus šie manipuliaciniai metodai tapo tiek rafinuoti, tiek paplitę, kad vidutinis interneto vartotojas su jais susiduria kasdien, dažnai net nesuvokdamas.
Nors kai kurie „dark patterns” yra akivaizdūs, daugelis jų veikia subtiliai, išnaudodami mūsų psichologinius polinkius ir elgesio šablonus. Jie remiasi mūsų įpročiais, dėmesio trūkumu ir natūraliu noru sekti keliu, kuris atrodo lengviausias. Tačiau jų poveikis gali būti reikšmingas – nuo neplanuotų pirkinių iki privatumo praradimo.
Populiariausi „dark patterns” tipai, kuriuos sutinkame kasdien
Kasdien naršydami internete susiduriame su įvairiais manipuliacijos metodais. Štai patys dažniausi:
Bait and switch (Masalas ir pakeitimas) – kai vartotojui žadama viena, bet pateikiama visai kas kita. Pavyzdžiui, matote nemokamą e-knygą, bet norėdami ją atsisiųsti, turite užsiprenumeruoti mokamą paslaugą.
Forced continuity (Priverstinis tęstinumas) – kai užsiregistruojate nemokamam bandomajam laikotarpiui, bet jūsų kreditinė kortelė automatiškai apmokestinama pasibaigus šiam laikotarpiui, o atšaukimo procesas tyčia padarytas sudėtingas. „Netflix”, „Spotify” ir daugelis kitų prenumeratos paslaugų naudoja šį metodą.
Disguised ads (Užmaskuotos reklamos) – reklamos, kurios atrodo kaip įprasto turinio dalis arba navigacijos mygtukai. Ypač paplitusios atsisiuntimo svetainėse, kur tikrasis atsisiuntimo mygtukas paslepiamas tarp daugybės suklastotų.
Confirmshaming (Gėdinimas) – kai atsisakymo variantas suformuluotas taip, kad vartotojas jaustųsi kaltas. Pavyzdžiui: „Ne, nenoriu taupyti pinigų” arba „Atsisakau ir toliau lieku neišmanėlis”.
Privacy Zuckering – pavadintas pagal „Facebook” įkūrėją Marką Zuckerbergą, šis metodas apgaule skatina žmones dalintis didesniu kiekiu asmeninės informacijos nei jie ketino.
Roach Motel (Tarakonų motelis) – kai lengvai galite užsiregistruoti paslaugai, bet atšaukimo procesas tampa tikru galvosūkiu. Prisiminkite, kiek kartų bandėte atšaukti „Amazon Prime” ar sporto klubo narystę.
Psichologija už tamsiųjų šablonų: kodėl jie veikia?
„Dark patterns” nėra atsitiktiniai dizaino sprendimai – jie remiasi giliu žmogaus psichologijos supratimu. Štai pagrindiniai psichologiniai principai, kuriuos išnaudoja šie šablonai:
Inercija ir tingumas. Mes natūraliai vengiame papildomų pastangų. Todėl kai svetainė reikalauja pereiti per 7 puslapius, kad atšauktume prenumeratą, dažnai tiesiog atidedame šį veiksmą.
FOMO (Fear of Missing Out). Baimė praleisti gerą pasiūlymą yra galingas motyvatorius. Kai matome pranešimus „Liko tik 2 vienetai!” arba „Pasiūlymas baigiasi po 10 minučių”, mūsų sprendimo priėmimo procesas sutrinka.
Socialinis įrodymas. Matydami pranešimus „15 žmonių šiuo metu žiūri šį produktą” arba „Šį viešbutį užsisakė 120 žmonių per pastarąją valandą”, jaučiame spaudimą sekti minia.
Numatytųjų nustatymų galia. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nekeičia numatytųjų nustatymų. Todėl kai registracijos formoje jau pažymėtas langelis „Noriu gauti naujienlaiškį”, dauguma jo nepakeičia.
Kognityvinė apkrova. Kai esame užversti informacija arba turime priimti daug sprendimų vienu metu, mūsų gebėjimas kritiškai mąstyti sumažėja. Todėl pirkimo proceso pabaigoje dažnai pridedami papildomi pasiūlymai, kai mūsų budrumas jau išsekęs.
Šie psichologiniai mechanizmai veikia net tada, kai esame jų sąmoningai, nes jie išnaudoja giliai įsišaknijusius mūsų smegenų veikimo principus. Tačiau supratimas, kaip jie veikia, yra pirmas žingsnis į atsparumą.
Tamsiųjų šablonų karaliai: industrijos, kurios labiausiai piktnaudžiauja
Nors „dark patterns” galima aptikti beveik visur internete, kai kurios industrijos ypač mėgsta šiuos manipuliacijos metodus:
E-komercija. Nuo slaptų mokesčių pridėjimo paskutinę minutę iki iliuzijos, kad prekės greitai baigsis, internetinės parduotuvės naudoja platų arsenalą triukų, skatinančių impulsyvius pirkimus. „Amazon” dažnai kritikuojamas dėl sudėtingo atšaukimo proceso, o „Booking.com” išgarsėjo dėl skubotumo skatinimo pranešimais.
Žaidimų industrija. Ypač mobiliųjų žaidimų sektorius tapo „dark patterns” eksperimentų aikštele. „Free-to-play” žaidimai sukurti taip, kad žaidėjai pamažu būtų įtraukiami į mokėjimo ciklą per mikrotransakcijas, kurios atrodo nereikšmingos, bet ilgainiui sudaro dideles sumas.
Socialiniai tinklai. „Facebook”, „Instagram”, „TikTok” ir kitos platformos naudoja psichologinius triukus, kad maksimaliai padidintų vartotojų praleistą laiką. Begalinis naujienų srautas, pranešimai apie draugų aktyvumą ir algoritmai, pritaikyti rodyti turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – visa tai sukurta maksimaliam įsitraukimui.
Prenumeratos paslaugos. Nuo muzikos platformų iki programinės įrangos, prenumeratos verslo modeliai dažnai remiasi vartotojų inercija. Lengva užsiregistruoti, sunku atšaukti – klasikinis „roach motel” pavyzdys.
Skrydžių ir viešbučių rezervavimo svetainės. Šios platformos meistriškai naudoja skubotumo jausmą („Liko tik 1 kambarys!”), paslėptus mokesčius ir klaidinančius palyginimus, kad paskatintų greitą rezervaciją.
Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo manipuliacijos internete
Nors „dark patterns” tampa vis sudėtingesni, galime išmokti juos atpažinti ir apsisaugoti:
1. Sulėtinkite sprendimų priėmimą. Kai jaučiate spaudimą veikti greitai, tai dažnai yra ženklas, kad kažkas bando manipuliuoti jūsų sprendimais. Padarykite pertrauką, uždarykite naršyklės langą ir grįžkite vėliau, kai galėsite ramiai apsvarstyti.
2. Visada patikrinkite galutinę kainą. Prieš patvirtindami pirkimą, įsitikinkite, kad nėra pridėta papildomų prekių ar paslaugų, kurių nepasirinkote.
3. Reguliariai peržiūrėkite prenumeratas. Kartą per mėnesį peržiūrėkite banko išrašus, ieškodami prenumeratų, kurių nebereikia. Dauguma žmonių moka už paslaugas, kuriomis nebesinaudoja.
4. Skaitykite mažu šriftu parašytą tekstą. Taip, tai nuobodu, bet būtent ten dažnai slepiasi svarbiausia informacija apie tai, kaip bus naudojami jūsų duomenys arba kada ir kiek pinigų bus nuskaičiuota nuo jūsų kortelės.
5. Naudokite specializuotus įrankius. Įdiegti reklamos blokavimo įrankiai (pvz., uBlock Origin) ir privatumo apsaugos plėtiniai (pvz., Privacy Badger) gali padėti išvengti kai kurių manipuliacijos formų.
6. Ieškokite išėjimo durų. Prieš užsiregistruodami paslaugai, patikrinkite, kaip ją atšaukti. Jei atšaukimo proceso aprašymo nėra arba jis atrodo pernelyg sudėtingas, tai raudona vėliava.
Teisiniai aspektai: ar „dark patterns” yra neteisėti?
Teisinis „dark patterns” statusas yra sudėtingas ir skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Europos Sąjungoje, kuri turi vienus griežčiausių vartotojų apsaugos įstatymus pasaulyje, daugelis „dark patterns” praktikų gali būti laikomos neteisėtomis.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) reikalauja aiškaus ir informuoto sutikimo tvarkant asmens duomenis. Tai reiškia, kad praktikos, kai vartotojai apgaule priverčiami dalintis savo duomenimis, gali pažeisti BDAR.
2019 m. ES priėmė Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą, kuri draudžia klaidinančią ir agresyvią komercinę praktiką. Pagal šią direktyvą daugelis „dark patterns” gali būti laikomi neteisėtais.
JAV reguliavimas nėra toks išsamus, tačiau Federalinė prekybos komisija (FTC) pradėjo aktyviau tirti ir bausti įmones už klaidinančią praktiką internete. 2021 m. FTC paskelbė, kad ketina imtis griežtesnių veiksmų prieš „dark patterns”, ypač tuos, kurie apsunkina prenumeratų atšaukimą.
Lietuvoje galioja ES teisės aktai, taip pat Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuris draudžia klaidinančią komercinę praktiką. Vartotojai, susidūrę su „dark patterns”, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Nepaisant teisinių apribojimų, vykdymo užtikrinimas išlieka problema. Interneto globalus pobūdis reiškia, kad įmonės gali veikti iš jurisdikcijų su silpnesne vartotojų apsauga, o reguliuotojams sunku suspėti su greitai besikeičiančiomis technologijomis.
Skaitmeninio atsparumo era: kaip išlikti budriam manipuliacijų amžiuje
Gyvename laikais, kai mūsų dėmesys tapo vertingiausia valiuta, o technologijos, skirtos jį pagauti ir išlaikyti, tampa vis sudėtingesnės. „Dark patterns” nėra tik nepatogumas – jie atspindi gilesnį skaitmeninio pasaulio iššūkį: kaip išlaikyti savo autonomiją aplinkoje, sukurtoje manipuliuoti mūsų sprendimais?
Sąmoningumas yra galingiausias ginklas. Kai pradedame atpažinti manipuliacijos šablonus, jie praranda dalį savo galios. Tai primena seną fokusininko triuką – kai žinote, kaip atliekamas triukas, magija išnyksta.
Verta investuoti į skaitmeninį raštingumą – ne tik savo, bet ir vaikų, vyresnio amžiaus tėvų, draugų. Pasidalinkite žiniomis apie „dark patterns” su aplinkiniais, padėkite jiems atpažinti manipuliacijos ženklus. Tai kolektyvinis iššūkis, reikalaujantis kolektyvinių pastangų.
Galiausiai, nors „dark patterns” kelia nerimą, jie taip pat rodo, kad mes, vartotojai, turime galią. Įmonės naudoja šiuos metodus, nes jie veikia – bet jie veikia tik tol, kol mes leidžiame. Kiekvienas kartą, kai atpažįstame manipuliaciją ir atsisakome pasiduoti, siunčiame signalą, kad reikalaujame geresnio, etiškesnio interneto.
Skaitmeninis atsparumas nėra tik gynybinė pozicija – tai aktyvus požiūris į technologijų naudojimą, kai mes, o ne algoritmai ar rinkodaros specialistai, kontroliuojame savo patirtį. Tai reiškia sąmoningai rinktis, kur, kaip ir kiek laiko praleisti internete, kokiomis sąlygomis dalintis savo duomenimis ir kokias vertybes palaikyti savo skaitmeniniais sprendimais.
Internetas buvo sukurtas kaip įrankis žmonėms, ne žmonės kaip produktas internetui. Atpažindami ir atmesdami „dark patterns”, mes žengame žingsnį link tokio interneto atkūrimo, kokį jis turėtų būti – atviro, sąžiningo ir tarnaujančio mūsų, o ne korporacinių interesų gerovei.