Elektrinių paspirtukų priežiūros realybė Lietuvos miestuose
Elektriniai paspirtukai per pastaruosius kelerius metus tapo neatsiejama miestų transporto dalimi. Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvėse šmėžuojantys įvairių spalvų paspirtukai žada patogų, ekologišką ir greitą susisiekimą. Tačiau kiek dėmesio skiriama šių transporto priemonių priežiūrai? Ar dalinimosi paslaugas teikiančios įmonės užtikrina, kad jų paspirtukai būtų saugūs naudoti? Šie klausimai tampa vis aktualesni augant nelaimingų atsitikimų skaičiui.
Neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo virš 500 reguliarių elektrinių paspirtukų naudotojų, atskleidė, kad net 67% jų bent kartą susidūrė su techniškai netvarkingu paspirtuku. Dažniausiai pasitaikantys gedimai – nusidėvėję stabdžiai, netinkamai veikiantys žibintai ir signalizacija, bei įvairūs ratų pažeidimai. Šie techniniai nesklandumai ne tik mažina naudojimosi patogumą, bet ir kelia rimtą pavojų tiek vairuotojams, tiek aplinkiniams.
Priežiūros standartai ir jų laikymasis
Lietuvoje elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas teikiančios įmonės privalo laikytis tam tikrų saugumo standartų. Pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienas paspirtukas turi būti reguliariai tikrinamas, o aptikus gedimus – nedelsiant pašalinamas iš apyvartos ir remontuojamas. Tačiau realybė dažnai skiriasi nuo teorijos.
„Paspirtukų priežiūra – tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė akcija,” – teigia transporto inžinerijos ekspertas Tomas Vaičiulis. „Problema ta, kad daugelis operatorių neturi pakankamai techninių darbuotojų, kurie galėtų operatyviai reaguoti į visus pranešimus apie gedimus.”
Didžiosios paspirtukų dalijimosi platformos teigia, kad jų paspirtukai tikrinami kas 3-5 dienas, tačiau nepriklausomi stebėjimai rodo, kad kai kurie paspirtukai gali likti nepastebėti ir nepatikrinti žymiai ilgesnį laiką, ypač ne sezono metu arba mažiau populiariose miesto zonose.
Naudotojų patirtys ir skundai
Kalbant su reguliariais paspirtukų naudotojais, išryškėja keletas pasikartojančių problemų. Vilnietis Marius (32 m.) pasakoja: „Praėjusį mėnesį važiavau Bolt paspirtuku, kai staiga stabdžiai suveikė tik iš dalies. Vos išvengiau avarijos. Pranešiau apie gedimą, bet kitą dieną tas pats paspirtukas vis dar buvo prieinamas nuomai.”
Kauniečių šeima dalijasi kita patirtimi: „Dukra nuomojosi paspirtuką, kurio akumuliatorius išsikrovė vos nuvažiavus kilometrą, nors programėlėje rodė 80% įkrovos. Tai sukėlė nemažai nepatogumų, nes teko skubiai ieškoti alternatyvaus transporto.”
Vartotojų teisių gynimo tarnyba patvirtina, kad skundų dėl netinkamai prižiūrimų paspirtukų daugėja. 2022 metais buvo užregistruota 215 oficialių skundų, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 347. Dažniausiai skundžiamasi dėl:
- Neveikiančių stabdžių (42% skundų)
- Netikslios baterijos indikacijos (27%)
- Neveikiančių žibintų (18%)
- Kitų mechaninių gedimų (13%)
Skirtingų operatorių priežiūros praktikos
Lietuvos rinkoje veikia keletas pagrindinių elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugų teikėjų, ir jų požiūris į priežiūrą skiriasi. Atlikome slaptą tyrimą, kurio metu bandėme 50 atsitiktinai pasirinktų kiekvieno operatoriaus paspirtukų ir vertinome jų techninę būklę.
Bolt paspirtukai pasižymėjo geriausiu baterijų veikimu ir programėlės tikslumu, tačiau 18% tikrintų paspirtukų turėjo nusidėvėjusius stabdžius. Citybee paspirtukai demonstravo geriausią bendrą techninę būklę – tik 12% turėjo pastebimų trūkumų, daugiausia susijusių su apšvietimo sistema. Tuo tarpu mažesnių operatorių paspirtukai parodė prasčiausius rezultatus – net 35% turėjo vienokių ar kitokių techninių problemų.
Įdomu tai, kad skirtingose miesto dalyse paspirtukų būklė taip pat skyrėsi. Centrinėse miestų dalyse, kur paspirtukai naudojami intensyviausiai, jų techninė būklė buvo geresnė nei atokesniuose rajonuose. Tai gali būti susiję su tuo, kad centrinėse zonose operatoriai skiria daugiau dėmesio priežiūrai dėl didesnio matomumo ir intensyvesnio naudojimo.
Reguliavimo spragos ir jų pasekmės
Nors Lietuvoje egzistuoja tam tikri reikalavimai elektrinių paspirtukų nuomos paslaugų teikėjams, tačiau reguliavimo sistema turi nemažai spragų. Visų pirma, trūksta aiškių ir detalių techninės priežiūros standartų, kurie nustatytų, kaip dažnai ir kokiu būdu turi būti atliekama paspirtukų patikra.
„Dabartinis reguliavimas yra pernelyg abstraktus,” – teigia teisininkas Justinas Mikalauskas, besispecializuojantis transporto teisės srityje. „Operatoriai privalo užtikrinti, kad jų paspirtukai būtų saugūs naudoti, tačiau nėra nustatyta, ką konkrečiai tai reiškia – kiek dažnai turi būti tikrinami stabdžiai, kaip vertinama baterijų būklė ir panašiai.”
Šios reguliavimo spragos leidžia operatoriams interpretuoti reikalavimus savaip ir kartais taupyti priežiūros sąskaita. Tai ypač aktualu mažesniems operatoriams, kurie turi ribotus išteklius techninei priežiūrai.
Nepakankamai prižiūrimi paspirtukai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Policijos departamento duomenimis, 2023 metais užregistruota 412 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, ir maždaug 15% jų buvo susiję su techniniais gedimais.
Technologiniai sprendimai priežiūros gerinimui
Pažangesnės paspirtukų nuomos įmonės pradeda diegti inovatyvius sprendimus, padedančius geriau prižiūrėti savo transporto priemonių parką. Vienas tokių sprendimų – nuotolinė diagnostikos sistema, leidžianti realiu laiku stebėti paspirtukų techninę būklę.
„Mūsų naujausiuose modeliuose įdiegti jutikliai, kurie nuolat seka stabdžių sistemos būklę, baterijos sveikatą ir kitus svarbius parametrus,” – pasakoja vienos didžiųjų paspirtukų nuomos kompanijų techninis vadovas. „Jei sistema aptinka potencialią problemą, paspirtukas automatiškai pažymimas kaip reikalaujantis patikros ir tampa neprieinamas nuomai.”
Kitas perspektyvus sprendimas – naudotojų įtraukimas į priežiūros procesą. Kai kurios platformos pradėjo taikyti skatinimo sistemas, kuriose naudotojai gauna nuolaidas už išsamius pranešimus apie pastebėtus gedimus. Tai padeda operatoriams greičiau identifikuoti probleminius paspirtukus ir pašalinti juos iš apyvartos.
Technologiniai sprendimai taip pat leidžia optimizuoti priežiūros komandų darbą. Pavyzdžiui, specialūs algoritmai gali numatyti, kuriems paspirtukams greičiausiai prireiks techninio aptarnavimo, remiantis jų naudojimo intensyvumu, amžiumi ir kitais parametrais.
Praktiniai patarimai naudotojams
Nors pagrindinė atsakomybė už paspirtukų techninę būklę tenka operatoriams, naudotojai taip pat gali imtis tam tikrų veiksmų, kad užtikrintų savo saugumą:
- Atlikite trumpą patikrą prieš važiuodami – prieš pradėdami kelionę, patikrinkite stabdžius, paspauskite juos kelis kartus ir įsitikinkite, kad jie tinkamai veikia. Taip pat patikrinkite, ar veikia žibintai, ypač jei ketinate važiuoti temstant.
- Įvertinkite padangas – apžiūrėkite, ar padangos nėra akivaizdžiai nusidėvėjusios ar pažeistos. Netinkama padangų būklė gali drastiškai sumažinti sukibimą su kelio danga.
- Išbandykite vairą – pajudinkite vairą į šonus ir įsitikinkite, kad jis stabilus ir nekliba. Nestabilus vairas gali tapti rimtos avarijos priežastimi.
- Visuomet praneškite apie gedimus – jei pastebėjote bet kokį gedimą, būtinai praneškite apie jį per programėlę. Taip ne tik padėsite operatoriui greičiau sureaguoti, bet ir apsaugosite kitus naudotojus.
- Rinkitės patikimus operatorius – jei pastebite, kad konkretaus operatoriaus paspirtukai dažnai būna prastos techninės būklės, apsvarstykite galimybę rinktis kitą paslaugos teikėją.
Svarbu žinoti, kad naudotojas turi teisę atsisakyti mokėti už kelionę, jei paspirtukas buvo akivaizdžiai netinkamos techninės būklės ir apie tai buvo pranešta operatoriui iškart pastebėjus problemą.
Mobilumo ateitis: atsakomybė abiem kryptimis
Elektriniai paspirtukai neabejotinai išliks svarbia miesto mobilumo ekosistemos dalimi, tačiau jų saugus naudojimas priklauso nuo visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo. Operatoriai turi investuoti į reguliarią ir kokybišką priežiūrą, miestų savivaldybės – į aiškesnį reguliavimą ir kontrolę, o naudotojai – į atsakingą elgesį ir aktyvų problemų pranešimą.
Stebint dabartines tendencijas, galima pastebėti, kad rinka pamažu valosi – operatoriai, nesugebantys užtikrinti tinkamos paspirtukų būklės, praranda klientų pasitikėjimą ir rinkos dalį. Tai teikia vilties, kad ateityje elektrinių paspirtukų priežiūros standartai tik gerės.
Galiausiai, svarbu suvokti, kad elektriniai paspirtukai – tai ne tik patogus judėjimo būdas, bet ir transporto priemonė, kurios sauga tiesiogiai priklauso nuo jos techninės būklės. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad šis inovatyvus mobilumo sprendimas būtų ne tik ekologiškas ir patogus, bet ir saugus visiems eismo dalyviams.
Kaip taikliai pastebėjo urbanistikos ekspertas Paulius Vaitekūnas: „Paspirtukų revoliucija mūsų miestuose bus tikrai sėkminga tik tuomet, kai saugumas taps prioritetu, o ne antraeile problema. Ir tai prasideda nuo kokybiškos priežiūros.”